Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Specialiuosius seansus rengia Lietuvos kino festivaliai. Juos organizuoti padeda Aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Filmus su garsiniu vaizdavimu galima rasti virtualioje bibliotekoje ELVIS, jie rodomi LRT eteryje.
„Kino pavasaris“ tęsia pradėtą iniciatyvą kiekvienais metais pritaikyti neregiams bent vieną filmą, o specialiai neregiams pritaikytu garso takeliu pasidalinti su Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB). Turint omenyje, kad kalbėti apie kino prieinamumą Lietuvoje pradeda pakankamai neseniai, nuveikta yra nemažai. Įdomu prisiminti, kaip viskas prasidėjo.
Kaip viskas prasidėjo?
Lietuvoje pirmieji bandymai komentuoti filmus neregiams siekia 2000 m. Pirmą kartą lietuvių kalba tiesiogiai buvo komentuotas Wernerio Herzogo filmas „Tylos ir tamsos šalis“ (Land des Schweigens und der Dunkelheit, 1971). „Lietuvos“ kino teatre vykusio seanso metu gyvai komentavo režisierius Audrius Stonys.
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
2006 m. buvo surengtas britų režisieriaus Gary Tarno dokumentinio filmo „Juoda saulė“ (Black Sun, 2005) seansas su komentarais neregiams. Susirinkusiems į filmą neregiams ir silpnaregiams, ekrane rodomus vaizdus ir dialogus perpasakojo specialūs komentatoriai. Seansą organizavo „Kino pavasaris“.
2012 metais tuometiniame Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete (dabar Kauno fakultetas) startavo Audiovizualinio vertimo studijų programa. Garsinis vaizdavimas yra vienas iš šios studijų programos aspektų. Studentai mokosi, kaip palengvinti prieigą prie audiovizualinio turinio (filmų, spektaklių, paveikslų ar kito vizualiojo meno) neregiams ir silpnaregiams. Garsinį vaizdavimą dėsto doc. dr. Laura Niedzviegienė, kuri yra ir didžiosios dalies filmų su garsiniu vaizdavimu lietuvių kalba rengėja.
Pirmieji kartai
2012 m. sausį pristatytas pirmasis lietuviškas filmas su garsiniu vaizdavimu – Sauliaus Drungos filmas „Anarchija Žirmūnuose“. Garsinis vaizdavimas režisieriaus iniciatyva buvo parengtas ir išleistas kartu su filmu DVD formatu atskirame garso takelyje.
Kino festivaliuose filmų pritaikymas kurtiesiems ir neprigirdintiems nėra plačiai paplitęs. Vienintelis festivalis Lietuvoje, kuris šiuo metu pritaiko filmus žmonėms su klausos negalia, yra „Nepatogus kinas“, kuris tai daro nuo 2017 m.
Lietuvos kino teatruose subtitruojama užsienio kino produkcija, tačiau lietuviški filmai visiškai nėra subtitruojami. Retai, bet atsiranda specialių kino seansų, parengtų su kurtiesiems ir neprigirdintiems pritaikytais subtitrais. Pavyzdžiui, vaidybinis filmas „Stebuklas“.
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
2018 m. LRT pristatė A. Žebriūno „Gražuolę“ su garsiniu vaizdavimu, kurio aprašą parengė Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo studentės. Taip pat neregiams prakalbo M. Survilos „Sengirė“.
Buvo atlikta žmonių su negalia teises ir kultūros prieinamumą gerųjų užsienio praktikų analizė, siekiant išsigryninti elementus, reikalingus sisteminiam sprendimui Lietuvoje įgyvendinti. Analizę atliko „Kurk Lietuvai“ programos dalyvė Astos Dumbrauskaitė.
Bendradarbiaudama su Lietuvos kurčiųjų draugija Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija (AVAKA) įvykdė projektą, kuriuo siekta pritaikyti daugiau filmų kurtiesiems ir neprigirdintiems. Pritaikyti filmai pasiekiami kinofondas.lt svetainėje.
2019 m. pradžioje LRT eteryje pradėti rodyti pirmieji neregiams pritaikytas televizijos serialai – „Laisvės kaina. Partizanai“ ir „Bloga mergaitė“.
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Didžiausias šalyje kino festivalis „Kino pavasaris“ kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga surengė išskirtinį seansą regėjimo negalią turintiems žmonėms. Garsinis vaizdavimas buvo sukurtas jaunos lietuvių režisierės Marijos Kavtaradzės debiutiniam ilgametražiui filmui „Išgyventi vasarą“. Vėliau kino festivalis padovanojo garsinio vaizdavimo takeli Lietuvos aklųjų bibliotekai.
Taip pat neregiams pritaikyti Akvilės Gelažiūtės „Neregėta Europa“ ir Igno Jonyno „Nematoma“.
Lietuvos aklųjų biblioteka pristatė savo vartotojams naują filmotekos paslaugą. VU KF Audiovizualinio vertimo studentai pratybų metu pritaiko įvairius audiovizualinius produktus, o geriausi jų pavyzdžiai perduodami LAB, kuri suteikia autentifikuotą prieigą virtualioje bibliotekoje ELVIS asmenims, negalintiems skaityti įprasto teksto.
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
2020 m. garsinis vaizdavimas sukurtas debiutiniam Karolio Kaupinio ilgametražio filmui „Nova Lituania“. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos iniciatyva surengti seansai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Filmas pasiekiamas ir virtualioje bibliotekoje ELVIS.
LRT pristatė neregiams pritaikytą filmą „Gustavo nuotykiai“.
Tęstinumo užuomazgos
Lietuvos kino centras kasmet restauruojantis ir suskaitmeninantis lietuviškos kino klasikos filmus, rengiantis jų pristatymus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, 2021 metais žengė dar vieną žingsnį – pirmą kartą lietuvių kino paveldą pritaikė neregių bei silpnaregių peržiūroms.
Nuo šiol su garsiniu vaizdavimu prieinami šie penki filmai: Žydrasis horizontas“ (rež. V. Mikalauskas, 1957), „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. R. Banionis, 1990), „Maža išpažintis“ (rež. A. Araminas, 1971), „Skrydis per Atlantą“ (rež. R. Vabalas, 1983), „Moteris ir keturi jos vyrai“ (rež. A. Puipa, 1983).
2021 m. neregiams pritaikytas filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“.
Startuoja „Nepatogaus kino“ organizuojamas garsinės dokumentikos festivalis „Banguoja“ siekiantis, kad kuo didesnė dalis kūrinių būtų prieinami garsiniu formatu. Žmonėms su regos negalia taip pat prieinama dalis garsinės dokumentikos programos.
2022 m. Vilniaus universiteto leidykla išleido Jurgitos Kerevičienės ir Lauros Niedzviegienės audiovizualinių produktų pritaikymo neregiams ir silpnaregiams bei kurtiems ir neprigirdintiems žiūrovams gaires „Kinas ir teatras visiems“.
„Piligrimai“ su garsiniu vaizdavimu pasiekiamas virtualioje bibliotekoje ELVIS. Didžiausias kino festivalio Lietuvoje „Kino pavasaris“ tęsia pradėtą iniciatyvą kiekvienais metais pritaikyti neregiams bent vieną filmą, o specialiai neregiams pritaikytu garso takeliu pasidalinti su Lietuvos aklųjų biblioteka.
Garsinės dokumentikos festivalis „Banguoja“ taip pat tęsia bendradarbiavimą su Lietuvos aklųjų biblioteka ir perduoda dar penkis kūrinius virtualiai bibliotekai ELVIS. Tuo tarpu Lietuvos kino centras ketina perduoti dar tris lietuviškos klasikos filmus.
Kur link judame?
Pastaraisiais metais į kino prieinamumo didinimą orientuotos iniciatyvos įgauna vis daugiau tęstinumo, tačiau vis vien tik vienetai filmų yra prieinami žmonėms, turintiems negalią. Trūksta ilgalaikių tiek sisteminių, tiek technologinių sprendimų, kurie leistų kalbėti apie reikšmingesnį pokytį šioje srityje.
LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2022“ tekstas
