Praėjusiame ciklo straipsnyje rašėme apie populiarią „Žvaigždžių kelio“ („Star Trek“, 1966-) franšizę bei jos ištakose buvusį Lietuvos žydų kilmės aktorių Williamą Shatnerį. Tačiau, kad ir koks populiarus būtų „Žvaigždžių kelias“, sėkme jis sunkiai gali galynėtis su ja…
Šiandien būtent ji laužo kino teatrų pajamų rekordus, puikuojasi pelningiausių kino franšizių viršūnėje, kaitina kino kūrėjų ir kritikų nervus (reikia tik prisiminti 2019-aisiais Martino Scorsese pasisakymo sukeltą ginčų laviną).
Taip, tai – „Marvel“ kino visata, kurios pagrindu tapo bendrovės „Marvel“ komiksų knygų superherojai: Kapitonas Amerika, Geležinis žmogus, žaliasis milžinas Halkas, skandinavų dievas Toras, o taip pat – žmogus-voras, žmogus-skruzdėliukas, žmogus-vapsva, žmogus-[įrašykite patys, didelė tikimybė, jog tai jau yra, ar netrukus atsiras].
Nesvarbu, ar esate ištikimas „Marvel“ studijos filmų gerbėjas, ar nuoširdus jų engėjas, o gal tik retkarčiais į šią visatą „įšokantis“ spragėsių valgytojas, tai, jog šiandienos kino ekranuose karaliauja superherojai, yra nenuginčijamas faktas. Tuo tarpu burtų lazdelėmis, šviesos kardais ar martinio taurėmis ginkluotiems jų konkurentams tenka vilktis šių superherojų gale. Tačiau taip buvo ne visada.
Nors „Marvel“ komiksai leidžiami nuo 1939-ųjų, bendrovė neturėjo tikrai didelio kino hito iki pat 1998-ųjų, kai ekranuose pasirodė filmas „Ašmenys“ („Blade“, rež. Stephen Norrington, 1998), pasakojantis apie afroamerikiečio žmogaus-vampyro hibridą (akt. Wesley Snipes), medžiojantį vampyrus-blogiukus. Tiesa, pradžioje „Marvel“ komiksų firma buvo žinoma „Timley Comics“ vardu, o dabartinį pavadinimą gavo tik XX a. 7 deš. Būtent tuo metu buvo sukurti dauguma šiandien filmuose matomų „Marvel“ superherojų. Seniausias, bendrovės ištakas siekiantis kino visatos herojus – kapitonas Amerika, komiksų puslapiuose debiutavęs 1941-aisiais, kai pasaulį jau buvo apėmęs visuotinis karas.
XX-ajame amžiuje kino ekranuose ženkliai geriau sekėsi didžiausiam „Marvel“ priešininkui – „DC Comics“. Šis komiksų leidėjas darbą pradėjo 1934-aisiais ir pasauliui dovanojo tokius superherojus kaip Supermenas (1938) bei žmogus-šikšnosparnis – Betmenas (1939). Jie buvo ir vienų populiariausių XX a. superherojų filmų personažai. Betmeną į ekranus 1989 m. sėkmingai perkėlė režisierius Timas Burtonas („Batman“, rež. Tim Burton, 1989), tuo tarpu 1978-ųjų „Supermenas“ („Superman“, rež. Richard Donner, 1978) apskritai laikomas pirmuoju didelio biudžeto superherojų filmu, savu laiku jis buvo labai populiarus ir susilaukė kelių nelabai vykusių tęsinių.
Na, o prieš „Supermeną“ superherojų kine vyravo tamsieji amžiai. Ir ne tik todėl, jog dauguma jų buvo filmuojami nespalvota juosta. Superherojus išpopuliarinusių komiksu knygelių pagrindiniais skaitytojais buvo laikomi vaikai, kurie disponavo tik nedidelėmis tėvų jiems skirtomis pinigų sumomis. Manyta, jog joms išvilioti užteks greitosiomis susuktų pigių B klasės filmų ar serijinių filmų, kurie nedidelėmis dalimis kiekvieną savaitę rodyti prieš pagrindinę kino teatro programą. Tačiau šiuose „tamsiuosiuose amžiuose“ galima rasti ir lietuviškų pėdsakų.
„Be kita ko <…> man pasakojo apie kilusius iš Daugų ir gyvenančius Detroite (tikriau jo apsuptame, bet nenorinčiame įsijungti atskirame Hamtramck mieste su 56 tūks. gyventojų <…>) Markauskus, kurių sūnus, stipruolis Vincas Hollywoodo filmose vaidina kovbojus „Tom Tyler“ vardu“, – laikraštyje „Mūsų Vilnius“ 1932-aisiais reportaže iš kelionių po Ameriką rašė Mykolas Biržiška.
Tuomet Holivudo vesternuose vaidinusio aktoriaus Tomo Tylerio (tikrasis Vincent Markowski, 1903–1954) tėvai buvo į JAV emigravę lietuviai – Pranas Markauskas (1873–1935) ir Elena Montvila (1873–1943).
Pora susipažino dar Lietuvoje, pirmasis jų sūnus 1900-aisiais čia ir gimė, o Tomas Tyleris, antrasis iš penkių vaikų, gimė jau Port Henry miestelyje, Niujorko valstijoje. 1913-aisiais šeima persikraustė į Detroito apsuptą Hamtramck miestą Mičigane. Čia būsimas aktorius augo bei mokėsi. Užaugęs kurį laiką dirbo įvairius fizinius darbus, tačiau svajojo apie Holivudą ir kino industriją, ten 1924-aisiais ir patraukė.
Nereikia nė sakyti, jog niekas Holivude jaunuolio išskėstomis rankomis nelaukė – teko tampyti rekvizitus, būti statistu masinėse scenose. Tačiau gražus jaunuolio veidas, atletiškas kūnas neliko nepastebėti, o dar pasirodė, jog ir ant arklio jis visai tvirtai gali sėdėti. 1925-aisias jaunuolis sudarė kontraktą su „FBO“ (Film Booking Offices of America) firma vaidinti vesternuose ir per ketverius metus nusifilmavo net 28-iuose bendrovės filmuose!
T. Tyleris dažniausiai vaidindavo pagrindines roles, tačiau aktorius buvo per šviesmečius nuo žymiausių Holivudo žvaigždžių. „FBO“ vesternai buvo pigūs nereikšmingi filmai, kompanijai atsiėję po kelis tūkstančius dolerių, jų „žvaigždė“ kas savaitę uždirdavo apie 75 dolerių – t. y. apie du vidutinius to metu JAV savaitinius uždarbius, sočiam gyvenimui užtenka, bet apie glamūrinę Holivudo garsenybių prabangą galima tik pasvajoti.
Tačiau „FBO“ filmai buvo puiki mokymų aikštelė, leidusi patobulinti ne tik aktorinius sugebėjimus, bet ir kaubojui būtinus įgūdžius. Aktoriaus honoraras kilo, po kurio laiko uždirbo jau nebe 75, o 100 ar net 150 dolerių per savaitę. Jis tapo atpažįstamas, apie jį pradėti skelbti reklaminiai straipsniai, tačiau iš mažo biudžeto vesternų pasaulio T. Tyleriui taip ir neapvyko ištrūkti.
Filmų buvo daug, tačiau visi nereikšmingi, nebrangūs, neapėję pasaulinių ekranų. 1929–1930 m. aktorius pagal kontraktą vaidino 8-iuose „Syndicate Pictures“ vesternuose; sėkmingai išlakęs garsinio kino egzaminą 1931–1933 m. dalyvauja 8-iuose „Monogram Pictures“ filmuose; 1934–1936 m. pasirašytas 18-os pigių filmų kontraktas su „Reliable Pictures“; 1936–1938 m. dar aštuoni filmai „Victory Pictures“; 1939–1940 m. kontrakto neturėjo – vaidino keliaujančiame kaubojų šou, atsitiktiniuose filmuose; 1941–1943 m. pasirašė 13-os filmų kontraktą su „Republic Pictures“, T. Tyleris turėjo vaidinti populiarioje B-klasės vesternų „The Three Mesquiteers“ (1936–1943 m.) serijoje, anksčiau čia vaidino ir legendinis vesternų aktorius Johnas Wayne‘as.
Kita vertus, tarp T. Tylerio atliktų vaidmenų galime rasti ir didžiulių Holivudo produkcijų, puikiai prisimenamų kino istorikų ir šiandienos žiūrovų. Tai ir nebylus „Benas Huras: Kristaus istorija“ („Ben-Hur: A Tale of the Christ“, rež. Fred Niblo, 1925), brangus vesternas „Diližanas“ („Stagecoach“, rež. John Ford, 1939) ar net žymusis „Vėjo nublokšti“ („Gone with the Wind“, rež. Victor Fleming, 1939).
Tačiau šiuose filmuose T. Tyleris atlikdavo labai mažas, dažnai titruose net nenurodytas roles. Išskirtinis aktoriaus filmografijoje siaubo filmas „Mumijos ranka“ („The Mummy‘s Hand“, rež. Christy Cabanne, 1940), kuriame jis suvaidino svarbų vaidmenį, bet išliko kone nepažįstamas, mat vaidino į lino audeklus susuktą pačią mumiją.
Atrodo, jog tikra sėkmė vis aplenkia aktorių, o ji kartais tikrai buvo netoliese. Pavyzdžiui, aktorius buvo rimtai apsvarstytas Tarzano vaidmeniui pirmajame garsiniame Tarzano filme („Tarzan the Ape Man“, rež. W. S. Van Dyke, 1932). Deja, filmo kūrėjai vaidmeniui pasirinko JAV olimpinį plaukiką Johnny Weissmullerį. T. Tyleris taip pat nestokojo sportinių pasiekimų, buvo Los Andžele puikiai žinomas sunkumų kilnotojas, ilgai išlaikė kelis šios sporto šakos rekordus, 1928-aisiais net tikėjosi patekti į Olimpines žaidynes Amsterdame. Turėjo ir piloto patirties, keliasdešimt valandų išbuvo ore.
Jei T. Tyleris būtų suvaidinęs Tarzaną, jo vardas neabejotinai būtų puikiai žinomas ir tarpukario Lietuvoje. Tuo tarpu mažo biudžeto vesternai, kuriuose jis atlikdavo pagrindinius vaidmenis, retai pasiekdavo Lietuvos ekranus. Čia populiaresnis buvo kitas kaubojus aktorius, gerokai žymesnis Tomas Mixas (1880–1940), apie jį jau rašėme pirmojoje ciklo „Lietuviai pasaulio ekranuose“ dalyje. Dėl Lietuvoje paplitusių gandų, jog T. Mixas yra lietuvis, veikiausiai ir bus kaltas T. Tyleris – abiejų aktorių vardai tokie patys, vaidino vesternuose, o ir atrodė panašiai. „Lietuviškumas“ tiesiog per klaidą prikabintas dažniau šalies ekranuose matomam kitam aktoriui.
Bet grįžkime prie superherojų. 1925-aisias, kai T. Tyleris pradėjo vaidinti vesternuose, nežemiškų galių turintys komiksų superherojai dar nė neegzistavo kine, jų vietą užėmė kaubojai. Tačiau ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje komiksų knygelių pardavimai išaugo, netrukus superherojai nebetilpo tik spaudos puslapiuose. T. Tyleris įkūnijo patį pirmąjį komiksų superherojų kine – kapitoną Marvel!
1941-aisiais aktorius suvaidino 12-os dalių serijiniame filme „Kapitono Marvel nuotykiai“ („Adventures of Captain Marvel“, rež. William Witney, John English, 1941). Tiesa, šis filmas neturi nieko bendra su nūnai išpopuliarėjusia „Marvel“ kino visata, ar 2019-aisiais pasirodžiusiu „Marvel“ studijos filmu „Kapitonė Marvel“ („Captain Marvel“, rež. Anna Boden, Ryan Fleck, 2019).
Prisiminkime, „Marvel“ komiksai tuo metu buvo kitu pavadinimu![1] Serijinį filmą kūrusi „Republic Pictures“ studija norėjo gauti teises į Supermeną, tačiau jų neužtikrinus įsigijo 1939-aisiais „Fawcett Comics“ sukurto kapitono Marvel nuotykių ekranizacijos teises. Išties, 1940-aisiais kapitono Marvel komiksų knygelių pardavimais net lenkė Supermeną. Na, o šiandien teisės į kapitono personažą ir priklauso Supermeno kūrėjams „DC Comics“, bendrovė įrodė, jog kapitonas Marvel buvo dalinai nuplagijuotas nuo Supermeno. Tiesa, herojus šiandien žinomas kitu vardu – Shazam, taip išvengiama ir painiavos su „Marvel“ komiksų studijos kūriniais.
Serijinis filmas „Kapitono Marvel nuotykiai“ taip pat buvo sąlyginai nedidelė, nebrangi produkcija. Tačiau jo istorinė reikšmė didžiulė – juk tai komiksų superherojų debiutas kine, žiūrovas bene pirmą kartą ekrane galėjo išvysti dangumi skriejantį raumenų kalną aptemtame triko! Neblogai šis filmas bei pagrindinio aktoriaus darbas jame šiandien vertinamas ir kitų serijinių filmų kontekste.
Net Quentinas Tarantino lenkė galvą prieš T. Tylerį, teigdamas, jog aktorius atvaizdavo „patį beprotiškiausią, žmogžudiškiausią superherojų kino istorijoje“ (taip, kino superherojų standartai anuomet buvo visai kiti…). Aktoriui nuolat tekdavo demonstruoti savo jėgą prieš kamerą – filme ant rankų jis kilnoja ir (neretai į mirtį) mėto aibes blogiukų.
T. Tyleris kino ekrane įkūnijo ir kitą superherojų – prieš nusikaltėlių pasaulį kovojantį Fantomą, kurį vaidino 1943-ųjų 15-os dalių serijiniame filme tuo pačiu pavadinimu („The Phantom“, rež. B. Reeves Eason, 1943). Tačiau šio filmo istorija liūdnesnė. Tai – paskutinis filmas, kuriame T. Tyleris atliko pagrindinį vaidmenį.
Tuo metu aktoriui diagnozuotas sunkus reumatoidinis artritas, ligos požymiai jau matyti kino juostoje – jis ne toks vikrus ir greitas, kaip prieš kelerius metus. Dėl smarkiai progresuojančios ligos aktorius vėliau vaidino tik antraplanius vaidmenis.
T. Tyleris paliko Holivudą, grįžo pas gimines į Hamtramcką, kur ir mirė kone bankrutavęs, vos įkopęs į šeštą dešimtmetį. Savo antkapyje jis įamžintas ne su superherojaus apsiaustu, o populiaresniame savo amplua – su kaubojaus skrybėle, tačiau aktorius paliko ir svarų įnašą šiandien itin populiariame superherojų žanro kine, stovėjo ne tik prie „Marvel“, bet ir prie visų šio žanro kino ištakų.
[1] Taip, straipsnio antraštė yra visiškas clickbait‘as…
LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2021“ tekstas
