fbpx
Apdovanojimai, LUX kino apdovanojimas, Naujienos

LUX kino apdovanojimuose triumfavo „Kariaujanti moteris“

LUX kino apdovanojimų ceremonija
EP archyvas

Šiandien Strasbūre vykusiuose dvyliktuose LUX kino apdovanojimuose pagrindinį prizą pelnė filmas „Kariaujanti moteris“ (Kona fer í stríđ / rež. Benedikt Erlingsson / Islandija, Prancūzija, Ukraina).

Filmas pasakoja apie penkiasdešimtmetę dirigentę Hallą, siekiančią išsaugoti Islandijos aplinkosaugą. Halla paskelbia karą vietinei aliuminio gamyklai. Halla yra pasiruošusi padaryti viską dėl mylimos Islandijos, tačiau netikėtai jos gyvenime pasirodo mažametė našlaitė iš Ukrainos. Filmas šiuo metu rodomas festivalyje „Scanorama“.

Kiti du nominuoti filmai – „Kitoje durų pusėje“ (Druga strana svega / rež. Mila Turajlić / Serbija, Prancūzija, Kataras) ir „Styx“ (rež. Wolfgang Fischer / Vokietija, Austrija).

„Kitoje durų pusėje“ („Druga strana svega“, 2018) yra dokumentinis serbų filmas apie Srbijanka Turajlić, Belgrado universiteto profesorę, svarbią politinę veikėją prieš serbų diktatorių  Slobodan Milošević. Turajlić dukra Mila Turajlic, filmo režisierė, dokumentuoja motinos namus bei juose esančias duris, laikomas užrakintas jau septyniasdešimt metų. Durų paslaptis atskleidžia ir dokumentuoja asmeninį ir istorinį šeimos ir šalies pasakojimą. filmą Lietuvoje filmas jau rodytas festivalio „Kino pavasaris“ metu.

„Styx“ (2018) – Wolfgango Fischerio pasakojimas apie gydytoją Rike, išsiruošusią laivu perplaukti Gibraltarą. Filme rodoma moters kelionė, pasiruošimas jai bei netikėtas susidūrimas su skęstančiu pabėgėlių laivu. Rike gauna nurodymą nesikišti, tačiau moteris negali ramiai žiūrėti į skęstančius žmones.

Visi trys filmai pasižymi itin stipriais moterų veikėjų personažais.

LUX apdovanojimą skiria Europos Parlamentas. Iš EP suburtos komisijos atrinktų filmų buvo paskelbti trys nominantai, kurie atspindi Europos vertybes, socialinį ir kultūrinį kontekstą bei problematiką, žemyno įvairovę. Geriausia filmą balsuodami išrinko Europos Parlamento nariai.

Komentarai

Domiuosi politika ir žmogaus teisėmis, todėl nenuostabu, kad būtent šių aspektų pirmiausia ir ieškau žiūrimuose filmuose. Net ir ne visuomet užsimindamas tiesiogiai, kinas, nori nenori, plėtoja tam tikrą problematiką ir jos diskursą vien paties paminėjimo, vaizdavimo faktu. Kad ir kokie fantastiški ir neįtikėtini bebūtų, filmai kalba apie tas pačias realaus pasaulio problemas. Tik nenuspėjama tampa riba: kas kam daro įtaką – realybė kinui ar kinas realybei. Prieš maždaug šimtą metų pirmas bučinys kino ekranuose sukėlė pasipiktinimą dėl atvirumo. Normos pakito, tačiau atsirado kiti nepatogumai, apie kuriuos kalbėti privalo ir kinas. Suvokimas keičiasi, scenos atvirėja, o aš žiūriu filmus ir noriu pasidalinti savo apžvalgomis su Tavimi. Tai nereiškia, kad visur reikėtų tikėtis politinio aspekto. Kartais filmas tam nepasiduoda, o kartais norisi ko nors lengvo prie puodelio kavos.