„Ozo šalies burtininkas“ (The Wizard of Oz, 1939) – mylima klasika, atlaikiusi laiko išbandymą ir toliau žavinti žiūrovus žavingais personažais bei įsimintinomis dainomis. Nėra ko stebėtis, kad šį filmą šiemet įtraukė į dukterinio „Kinas po žvaigždėmis“ festivalio „Junior“ programą, skirtą jaunimui ir šeimoms.
Filmas sukurtas pagal 1900 m. L. Franko Baumo romaną „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“. L. F. Baumo knygoje pasakojama apie Dorotę Geilę, jauną mergaitę iš Kanzaso, kurią tornadas nuneša į stebuklingąją Ozo šalį. Norėdama grįžti namo, ji susidraugauja su Kaliause, Geležiniu Medkirčiu ir Bailiuoju Liūtu bei prašo galingojo Ozo šalies burtininko pagalbos.
L. F. Baumo romano ekranizacijos procesas prasidėjo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, kai teises tam įsigijo MGM studija. Kuriant scenarijų dirbo keli scenaristai, tarp jų Noelis Langley, Florence Ryerson ir Edgaras Allanas Woolfas, kurie gerokai pakeitė ir papildė originalią istoriją.
Filmo atrankos procesas buvo labai intensyvus, ypač Dorotės vaidmens aktorės atranka. Buvo renkamasi iš kelių aktorių, bet galiausiai dėl dainininkės talento ir jaunatviško žavesio vaidmeniui buvo pasirinkta Judy Garland. Ray‘us Bolgeris, Jackas Haley ir Bertas Lahras buvo atrinkti Kaliausės, Geležinio Medkirčio ir Bailiuojo Liūto vaidmenims, o kultinį piktosios raganos vaidmenį atliko Margaret Hamilton.
„Ozo šalies burtininko“ kūrimo procese buvo susidurta su įvairiais iššūkiais, įskaitant scenarijaus perrašymą, aktorių atrankos pokyčius ir techninius sunkumus. Nepaisant šių iššūkių, režisierius Victoras Flemingas sėkmingai atgaivino L. F. Baumo fantastinį pasaulį ekrane. Bendros scenaristų, aktorių, režisieriaus ir prodiuserių komandos pastangos lėmė neblėstančią filmo sėkmę ir jo, kaip brangaus kino istorijos kūrinio, statusą.
Vienas didžiausių filmo pasiekimų – novatoriškas „Technicolor“ panaudojimas. Perėjimas nuo sepijos atspalvio Kanzaso scenose prie ryškių Ozo šalies spalvų išlieka vizualiniu stebuklu net ir pagal šiuolaikinius standartus. Šis sprendimas sustiprina dviejų pasaulių kontrastą ir suteikia pasakojimui gilumo. Filmo vizualiniai efektai, atsižvelgiant į filmo sukūrimo laikotarpį, taip pat įspūdingi.
Kitas išskirtinis filmo aspektas – J. Garland vaidyba. Ji suteikia savo personažui šilumos bei pažeidžiamumo. J. Garland atliekama kultinė daina „Over the Rainbow“ atskleidžia jos išskirtinį vokalinį talentą ir yra pelniusi „Oskarą“ už geriausią dainą. Jos ryšis su kitais personažais visai istorijai suteikia begalinio nuoširdumo ir įrodo draugystės galią.
Filmas nukelia žiūrovus į stebuklingą Ozo šalį – fantastinį pasaulį, kupiną ryškių spalvų ir vaizduotę žadinančių peizažų. Nuo geltonų plytų kelio iki Smaragdo miesto – Ozo šalis vizualiai stulbina ir prikausto žiūrovų vaizduotę.
„Ozo šalies burtininko“ nagrinėjamos temos taip pat prisideda prie jo neblėstančio populiarumo. Filme paliečiamos tokios universalios sąvokos kaip draugystė, drąsa ir vietos, kurią galima vadinti namais, ilgesys. Nagrinėjama savęs pažinimo, įgalinimo ir vidinės stiprybės ieškojimo kelionė. Dorotės kelio namo ieškojimas moko mus, kaip svarbu tikėti savimi ir drąsiai pasitikti iššūkius. Šios temos sulaukia atgarsio tarp įvairaus amžiaus žiūrovų ir išlieka aktualios ir šiandien.
„Ozo šalies burtininkas“ paliko neišdildomą pėdsaką populiariojoje kultūroje, o nuorodos ir užuominos į šį filmą tebėra paplitusios. Nuo kultinių personažų, tokių kaip Dorotė ir piktoji ragana, iki įsimintinų dainų ir citatų – filmo kultūrinė įtaka užtikrina jo aktualumą šiuolaikinėje visuomenėje.
Filmo anonsas:
LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2023“ tekstas
