1 Rekomenduojame, Naujienos

Nesenstantis kinas (22): užgniaužti jausmai ir neįmanomi pasirinkimai Davido Leano dramoje „Atgimusi meilė“

Kadras iš filmo „Atgimusi meilė“
„Skalvijos“ kino centro archyvas

Davido Leano vardas dažniausiai siejamas su monumentaliais kino epais – „Arabijos Lorensas“ (Lawrence of Arabia, 1962), „Daktaras Živagas“ (Doctor Zhivago, 1965). Tačiau greta šių filmų egzistuoja ir kita Davido Leano pusė – subtilus žmogaus jausmų stebėtojas, kamerinių dramų kūrėjas. 1949 m. sukurtas filmas „Atgimusi meilė“ (The Passionate Friends) yra vienas ryškiausių šios jo kūrybos krypties pavyzdžių – santūrus, elegantiškas, bet emociškai aštrus pasakojimas apie meilę, pareigą ir pasirinkimą, kuris neturi teisingos išeities.

Filmas sukurtas pagal 1913 m. H. G. Wellso to paties pavadinimo romaną. Nors Wellsas pirmiausia asocijuojasi su mokslinės fantastikos romanais – „Laiko mašina“ (The Time Machine, 1895), „Pasaulių karas“ (The War of the Worlds, 1898), „Nematomas žmogus“ (The Invisible Man, 1897), „Atgimusi meilė“ priklauso visai kitam jo kūrybos laukui – tai psichologinis, socialinis pasakojimas apie žmogaus vidinius prieštaravimus. Adaptuodamas romaną, Leanas kartu su scenaristu Ericu Ambleriu nusigręžė nuo ryškesnių socialinių akcentų ir sąmoningai sutelkė dėmesį į moters vidinę dramą. Šis sprendimas idealiai atitiko pokario britų kino dvasią, kurioje dominavo nutylėjimai, emocinė savikontrolė ir moralinės dilemos.

Reklama

Intymus režisieriaus žvilgsnis

„Atgimusi meilė“ laikoma vienu asmeniškiausių Davido Leano filmų. Pagrindinį vaidmenį atliekanti Ann Todd tuo metu buvo režisieriaus žmona ir jo mūza keliuose svarbiuose pokario laikotarpio darbuose – ji vaidino filmuose „Garso barjeras“ (The Sound Barrier, 1952) ir „Madeleine“ (1950). Šis asmeninis ir kūrybinis ryšys jaučiamas ir „Atgimusioje meilėje“ – kamera itin švelniai seka herojės būsenas, fiksuoja trapiausius jausmų virpesius. Nors pasirodymo metais filmas nesulaukė didelio komercinio pasisekimo, vėlesnė kritika jį įvertino kaip brandų, estetiškai precizišką ir psichologiškai giliai apmąstytą kūrinį.

Kadras iš filmo „Atgimusi meilė“
„Skalvijos“ kino centro archyvas

Filmo centre – Mary Justin, gyvenanti patogų, socialiai stabilų, tačiau emociškai tuščią gyvenimą su savo vyru Howardu – turtingu ir racionaliu bankininku. Atsitiktinis susitikimas su buvusiu mylimuoju Stevenu kelionės Šveicarijoje metu sugriauna šią išorinės ramybės iliuziją ir pažadina seniai slopintus jausmus. „Atgimusioje meilėje“ pasakojimas dėliojamas per prisiminimų fragmentus ir sugrįžimus į praeitį, tarsi atminties labirintuose vedžiojant žiūrovą po nutrūkusių santykių istoriją.

Šiame filme nėra skambių skandalų, audringų ginčų ar melodramatiškų išpažinčių. Visa įtampa kyla iš vidinės priešpriešos – tarp to, ko trokšta širdis, ir to, ko reikalauja pareiga. Mary nėra moteris, nevaldanti savo jausmų; veikiau ji – žmogus, bandantis suderinti meilę su to laikmečio socialine tvarka ir  moralinėmis normomis. 

Ann Todd sukurta Mary figūra – tai savikontrolės, emocinio uždarumo ir slopinamų jausmų portretas. Jos vaidyba paremta ne atviromis emocijų demonstracijomis, o subtiliais žvilgsniais, judesių taupumu ir tyla. Tuo tarpu Claude’as Rainsas, vaidinantis jos vyrą, kuria šalto, racionalaus ir netureiškiančio emocijų žmogaus įvaizdį. Stevenas, buvęs mylimasis, įkūnija jausmų ir spontaniškumo galimybę, tačiau jo gyvenimą lydi nesėkmės ir kompromisai.

Kadras iš filmo „Atgimusi meilė“
„Skalvijos“ kino centro archyvas

Tylos estetika

Leanas subtiliai naudoja šviesos ir tamsos kontrastus, veidrodžių atspindžius, langų rėmus ir architektūrines linijas. Visa tai tampa ne dekoracija, o herojės vidinės būsenos metafora. Prabangūs interjerai simbolizuoja socialinę tvarką ir emocinį šaltį, atviros Šveicarijos erdvės – trumpalaikę laisvės iliuziją, o uždaros erdvės ir koridoriai – vidines aklavietes.

„Atgimusi meilė“ kalba apie meilės ir pareigos susidūrimą bei asmeninės laisvės kainą. Mary pasirinkimas nėra pateikiamas kaip romantiškai idealus ar morališkai teisingas. Režisierius sąmoningai vengia pamokslavimo ir leidžia suprasti, kad bet kuris sprendimas reiškia ir laimėjimus, ir netektis, o kartais svarbiausia drama slypi tame, kad „teisingo“ pasirinkimo paprasčiausiai nėra.

 

Filmo „Atgimusi meilė“ seansai „Skalvijos“ kino cente:

Gruodžio 21 d., 18:30

Gruodžio 31 d., 20:30

Sausio 2 d., 18:30

Sausio 6 d., 18:30

 

Filmo anonsas:

 

LKC finansuojamo projekto „Senojo ir naujojo lietuviško bei pasaulinio kino refleksija internete 2025“ tekstas

Komentarai
Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.