„Sabrina“ yra gerokai daugiau negu paprasta romantinė komedija. Šis filmas peržengė savo epochą ir tapo stiliaus manifestu, kuriame Audrey Hepburn, dėvėdama Huberto de Givenchy drabužius, savo žavesiu ir elegancija užsitikrino stiliaus ikonos statusą.
Asmeninės transformacijos tema
Neblėstantį filmo patrauklumą lemia Audrey Hepburn suvaidinta Sabrina. Jos transformacija nuo nedrąsios, įsimylėjusios merginos iki rafinuotos moters įkūnija asmeninio augimo ir savęs atradimo temas. Šiuolaikinių diskusijų apie lyčių vaidmenis ir santykius kontekste „Sabrina“ yra įdomus pavyzdys. Nors kai kurie filmo aspektai atspindi to laikotarpio normas, Sabrinos charakterio raida nuo pasyvios iki ryžtingos ir nepriklausomos moters rezonuoja su šiuolaikiniais feministiniais idealais, pabrėžiant nuolatinę moterų vaidmenų visuomenėje ir kine raidą.
Tuo tarpu meilės trikampis tarp Sabrinos, turtuolio Deivido Larrabio ir jo susimąsčiusio, verslu užsiimančio brolio yra puikus šaltinis platesnėms diskusijoms apie turtus, privilegijas ir laimės siekį šiuolaikinėje visuomenėje.
Givenchy ir Hepburn bendradarbiavimo pradžia
Nors Edith Head laimėjo „Oskarą“ už geriausią kostiumų dizainą būtent už „Sabriną“, iš tiesų žymiausias A. Hepburn sukneles sukūrė Hubertas de Givenchy. Taip prasidėjo visą gyvenimą trukusi A. Hepburn ir H. de Givenchy draugystė, padariusi ilgalaikį poveikį madai. A. Hepburn Sabrina yra stiliaus ikona, kurios įtaka akivaizdi šiandienos mados tendencijose, iliustruojančiose kino ir mados sąveiką bei būdus, kuriais filmas gali formuoti ir atspindėti kultūrines ir estetines normas.
Įtampa filmavimo aikštelėje
Humphrey Bogartas nebuvo pirmasis pasirinkimas Linuso Larrabio vaidmeniui. Iš pradžių šis vaidmuo buvo pasiūlytas Cary Grantui. Galiausiai H. Bogartas buvo atrinktas, tačiau jautėsi ne savo vietoje, todėl filmavimo aikštelėje tvyrojo įtempta atmosfera. H. Bogartui, žinomam dėl savo vaidmenų gangsterių filmuose, buvo mažiau įprastas romantiškas „Sabrinos“ žanras. Be to, jis turėjo abejonių dėl Billy Wilderio režisūros ir kritikavo A. Hepburn aktorinius sugebėjimus, manydamas, kad ji buvo pasirinkta dėl išvaizdos, o ne dėl talento.
Šis skeptiškas požiūris dėl filmo režisūros ir jo kolegės sugebėjimų dar labiau sugadino jų santykius. Nepaisant visų iššūkių, abu aktoriai puikiai atliko vaidmenis, kurie išlaikė laiko išbandymą ir prisidėjo prie to, kad „Sabrina“ tapo amerikiečių kino klasika.
Juosta buvo nominuota šešiems „Oskarams“, įskaitant B. Wilderio nominaciją už geriausią režisūrą, A. Hepburn – už geriausią aktorės vaidmenį, ir pelnė „Oskarą“ už geriausią kostiumų dizainą.
Įdomu, kad iš pradžių filmą turėjo režisuoti Williamas Wyleris, bet jam teko atsisakyti pasiūlymo dėl įsipareigojimų kuriant kitus projektus. Tuomet filmo režisavimą perėmė aštriu sąmoju ir rafinuotu pasakojimu garsėjantis B. Wilderis.
Nesenstantis Audrey Hepburn Sabrinos Fairchild vaidmuo ir toliau žavi bei įkvepia, užtikrindamas filmui vietą klasikinio kino panteone.
LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2024“ tekstas
