fbpx
Kino industrija, Naujienos

NPA narių 2013-aisiais metais prodiusuoti vaidybiniai filmai: nuo savęs pažinimo, meilės iki emigracijos, prekybos žmonėmis problemų

Kadras iš „Escaping Sunshine“ filmavimo  „ERA FILM“ archyvas
Kadras iš „Escaping Sunshine“ filmavimo
„ERA FILM“ archyvas

Rasa Miškinytė prodiusuoja filmą „Escaping Sunshine“ („Pabėgimas iš Saulės miesto“). Prodiuserė: ,,2013 m. esame gavę finansavimą vaidybinio filmo „Escaping Sunshine“ (režisierius Allan van O. T. Andersen) vystymui iš LKC, jau anksčiau buvome gavę Europos fondo MEDIA finansavimą šio projekto vystymui. Per 2013 m. sukūrėme filmo teaserį, kuriam finansavimas buvo surinktas ,,masių finansavimo“ būdu, o neseniai sulaukėme ir 2014 m. finansavimo rezultatų. Džiugu, labai džiugu, šie metai bus šio filmo metai. Dabar mūsų laukia paraiškos Nyderlanduose, o Danijoje jau paduota. Dabar lauksime žinių iš šių šalių. „Escaping Sunshine“ yra Lietuvos „ERA FILM“, Danijos „Beofilm“, Nyderlandų „Fu Works“ bendras filmas. Filmas pagrįstas tikru įvykiu, ar teisingiau sakyti, inspiruotas tikro įvykio, nutikusio Kopenhagoje 2011 m. liepą.“

„Danijos teisėsauga prieš keletą metų iš prostitucijos vergovės išvadavo nežmoniškomis sąlygomis laikytą lietuvę. Ją į prostituciją pardavė tautiečiai lietuviai. Apie šį įvykį kalbėjo visa Danijos žiniasklaida. Lietuvoje, deja, ne…“,– prisimena režisierius Allan van O. T. Andersen. Filmo istorija pasakoja apie dvi geriausias drauges, ką tik baigusias mokyklą, kurios paskutinę vasarą prieš studijas nutarusias praleisti kartu. Merginų kelionė prasideda kaip tikra pasaka, kol viena iš jų nutaria parduoti savo draugę.  „Escaping Sunshine“ kalba apie šių dienų aktualiją – prekybą žmonėmis bei universalias temas – draugystę, meilę ir išdavystę.

Filmo vystymo periode yra nufilmuotas tik teaseris, tačiau jis buvo filmuotas Lietuvoje ir Danijoje. Filmas bus filmuojamas Lietuvoje, Lenkijoje ir Danijoje. Kol kas „Escaping Sunshine“ buvo pristatomas Sankt Peterburgo „Šiaurės Jūrų Forume“, „Closing the Gap“ kursuose, kurie vyko Baryje, Italijoje ir Berlyne, Nyderlandų industrijos „Forume Utrechte“, taip pat Berlinalės ir Kanų „Marche du Film“ mugių metu.

Kadras iš filmo „Vardas tamsoje“ filmavimo aikštelės Jevgenij Demjanciuk
Kadras iš filmo „Vardas tamsoje“ filmavimo aikštelės
Jevgenij Demjanciuk

Živilės Gallego prodiusavo filmą „Vardas tamsoje“. Šio filmo kūrybinę grupę sudarė 70 narių, taip pat 23 orkestro žmonės. Filme vaizduojama 1995 m. Lietuva, tačiau vis atsigręžiama ir  į sovietinį laikotarpį. Veiksmas vyksta policijos nuovadoje, kurioje tardytojos kasdienybę – buitinių konfliktų sprendimus ir skundų nagrinėjimus sudrumsčia viešbutyje įvykdyta jaunos merginos žmogžudystė. Tai vienas iš nedaugelio lietuviškų filmų, turinčių  film noir žanrui būdingų bruožų: siužetas paremtas nusikaltimu, moralinis dviprasmiškumas, dabarties ir praeities persipynimas, filmuojami atspindžiai veidrodyje. Tai režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmas, sukurtas pagal Renatos Šerelytės romaną „Vardas tamsoje“.

Šiuo metu prodiuserė Živilė Gallego dirba su vaidybiniu pilnametražiu filmu „Sangailė“ (režisierė ir scenarijaus autorė Alantė Kavaitė), bendradarbiaujama su prancūzų kompanija „Les Films d’ Antoine“. „Sangailė“ – filmas apie „paauglystės atradimus, svajonių siekimą, baimių įveikimą, draugystės ir meilės pažinimą“ (Ž. Gallego). Tai istorija apie merginą, susižavėjusią akrobatiniu skraidymu, tačiau nedrįstančią pradėti tuo užsiimti ir jos bendraamžę Austę, kuri yra jos priešingybė, nes daro viską, kad įgyvendintų savo svajones. Pagrindinis filmavimas vyko 2013 m. vasarą Lietuvoje: Elektrėnuose, Aukštadvaryje prie Vilkokšnio ežero, Kyviškiu aerodrome, Vilniuje. Šiuo metu vykdomi filmo postprodukcijos darbai Prancūzijoje. „Sangailė“ Lietuvos kino ekranus turėtų pasiekti 2014 m. pabaigoje.

Gabijos Siurbytės ir režisieriaus Ernesto Jankausko 2008 m. įkurta kino ir reklamos gamybos kompanija „Dansu“, 2013 m. tiekė gamybos serviso paslaugas kompanijai „B-Reel“, filmuojant vieną didžiausių vaidybinių pilnametražių švedų filmų „Džentelmenai ir gangsteriai“ (režisierius Mikael Marcimain). Jame nusifilmavo daugiau nei 600 žmonių. Filmavimai vyko Vilniuje – senamiesčio gatvėse, Vrublevskių bibliotekoje, Verkių rūmų patalpose ir kitose vietose, taip pat filmo scenos buvo nufilmuotos ir Kaune – Metropolio viešbutyje, Žaliakalnio turguje, Laisvės alėjoje šalia Kauno miesto savivaldybės. Filmas paremtas švedų bestselerių autoriaus Klaso Ostergeno knygomis „Džentelmenai ir gangsteriai“. Istorija prasideda 1967 m. ir tęsiasi iki šių dienų. Keturi draugai boksuodamiesi, ieškodami paslėptų lobių, gilindamiesi į senas istorijas, bandydami pasipriešinti rėžimui, diktuojami slaptų agentų, turtuolių ir politikų, patiria įvairių nuotykių ir išgyvenimų.

Filmo „Angiljos karalienė pagrobė mano tėvus“ filmavimas  „Dansu“ archyvas
Filmo „Angiljos karalienė pagrobė mano tėvus“ filmavimas
„Dansu“ archyvas

2013 m. „Dansu“ taip pat prodiusavo tris trumpametražius filmus, visų jų premjeros numatomos šiais metais. Vienas iš jų – vaidybinis filmas „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“ (režisierius Ernestas Jankausas). Filmas, kuriame analizuojama vaikų vienatvės, emigracijos problema. Tai istorija, pasakojanti apie mergaitę, kurios tėvai jau kelis metus išvykę į Londoną, o ja rūpinasi nemylinti teta. Mergaitė susipažįsta su moterimi, kuri ją įtikina, kad jos tėvai yra pagrobti Anglijos karalienės ir ji gali juos išgelbėti.  Taip ji leidžiasi į išbandymų ir savęs pažinimo kelionę. Šis filmas startuos Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“. Kitas filmas – „Vaiduoklis, kurio neprisimenu“ (režisierius Jonas Trukanas). Filmas kalba apie šeimos santykius, jame pasakojama garbaus amžiaus moters istorija, kurią vis aplanko keistas vaiduoklis, kuriuo ji stengiasi atsikratyti. Trečiasis prodiusuojamas filmas – „Knell“ (režisierė Kristina Buožytė). Taip pat Gabija Siurbytė šiuo metu dirba su ilgametražiais vaidybiniais filmais „Bastūnai“ ir „Kairiarankių teatras“.

2013 m. buvo sukurtas  vaidybinis filmas „Sisters of mine“ („Mano seserys“, režisierius Robertas Mullanas), kurį prodiusavo Artūras Dvinelis. Filmas pasakoja holokaustą išgyvenusios jaunos žydų smuikininkės Gitel istoriją. Filmuojama buvo Trakuose, Vilniuje ir Kaune. Kelios Vilniaus gatvės buvo paruoštos taip, kad  primintų 6-7 dešimtmečio Kuibyševą, dabartinę Samarą. Filmą kūrė D. Britanijos kompanija „Gizmo films productions“ kartu su lietuvių bendrove „Regulus films“. 35 žmonių filmavimo grupę sudarė tik mūsų šalies kino profesionalai (vaidino: Marija Korenkaitė, Sakalas Uždavinys, Ramunė Skardiūnaitė ir kt.).

Filmas „Plaukikė“ (režisierė Gabrielė Urbonaitė) laimėjo Sidabrinės Gervės apdovanojimą už geriausią trumpametražį filmą. Jį prodiusavo – Justinas Piliponis. Režisierė apie filmą: „Jame susipina man aktualios temos, į kurias noriu gilintis ir toliau: vaikiškos ir suaugusiųjų baimės, gyvenimą keičianti ir svajones griaunanti liga, savęs atradimas (ar tai būtų, kaip filmo herojų atveju – plaukime, ar kaip mano – kine), vaiko noras greičiau suaugti, o vėliau – nostalgija lengvai ir nerūpestingai vaikystei.“

Kadras iš filmo „Mano seserys“ „Gizmo films“ productions archyvas
Kadras iš filmo „Mano seserys“
„Gizmo films“ productions archyvas

2013 m. latvių filmas „Mama, aš tave myliu“ (režisierius Janis Nords), kurio koprodiuseris buvo Kęstutis Drazdauskas, nugalėjo Tarptautinio Berlyno kino festivalio „Generation Kplus“ sekcijoje. Tai istorija apie muzikos mokykloje besimokantį paauglį, kuris gavęs papeikimus už elgesį, sumaniai atjungia mamos telefoną, kad mokytojai negalėtų jai prisiskambinti. Jo mamai gyvenimas klojasi nesėkmingai. Moteris sutinka dirbti viršvalandžius klinikoje dėl didesnio atlyginimo. Tai reiškia, kad dažniausiai Raimondsas vienas pats lieka spręsti asmeninių problemų. Be to, jis išsiaiškina, kad mama atskleisdavo ne visą tiesą, kalbėdama apie naktines pamainas. Mama nesugeba apsaugoti Raimondso nuo  įsivėlimo į kriminalinę veiklą, kuri nuveda paauglį į beviltišką situaciją.

Šių metų pradžioje kino ekranus pasiekė dar vienas 2013 metais sukurtas pilnametražis vaidybinis filmas „Santa“ (režisierius Marius Ivaškevičius), kuris yra bendras Lietuvos (kompanija „ARTBOX“) ir Suomijos (kompanijų „Oktober Oy“, „Cineworks Oy“) koprodiuserių darbas, tad didžioji dalis filmo scenų yra nufilmuotos Laplandijoje. Filme gausu suomiškų tradicijų: pirtis ir maudynės sniege, važinėjimas elnių traukiamu kinkiniu. Filmo istorija prasideda tada, kai vieniša mama Inga (Sandra Daukšaitė), lyg nujausdama artėjančią nelaimę, nusprendžia išpildyti sūnaus (Ovidijus Petravičius) svajonę nuvykti į Laplandiją susitikti su Kalėdų seneliu (Tommi Korpela).  Kalėdų seneliu dirbantis Jussi įsimyli Ingą. Deja, ši  laimė trunka neilgai…

Šiuo metu baigiami armėnų filmo „Tevanik“ (režisierius Jivan Avetisyan) postprodukcijos darbai. Kęstutis Drazdauskas yra šio filmo koprodiuseris.

Donatas Žvalionis prisidėjo prie režisieriaus Emilio Vėlyvio veiksmo komedijos „Redirected / Už Lietuvą“ (filmo premjera įvyko 2014 m. sausio 10 d.). Tai pilnametražis filmas, nufilmuotas Didžiojoje Britanijoje  ir Lietuvoje, bendradarbiaujant su britų koprodukcine kompanija „Wellington Films“, kūrybinę grupę sudarė 60 narių. „Redirected / Už Lietuvą“ – tai filmas, atsigręžiantis į šiuolaikines aktualijas, pateikiantis itin saviironišką, šaržuotą Lietuvos, degradavusios visuomenės atspindį. Filmas rodomas Lietuvos kino teatruose.

Parengė Miglė Munderzbakaitė, NPA informacija

Komentarai