Po dvejų metų pertraukos į kino sales grįžta „Kino pavasaris“

Vakar, kovo 24 dieną, po dviejų metų pertraukos į kino teatrus dešimčiai dienų grįžta festivalis „Kino pavasaris“. Kovo 24 d.-balandžio 3 d. žiūrovai turės galimybę pamatyti 141-ą filmą – 90 ilgametražių ir 51 trumpametražį. Juostos į kino sales atkeliavo iš 56-ių skirtingų šalių, filmai suskirstyti į penkias programas.

„Net neįsivaizduojate, kaip gera jus matyti. Emocijų ir jausmų skalė prašoka rodiklius ir išmuša saugiklius. Neįtikėtina. Prieš trejus metus paskutinį kartą matėmės šioje salėje. Uždarėme 24-ąjį festivalį. Tai buvo labai sėkmingas festivalis. Dvejus metus buvome panirę į tam tikrą juodą virtualią tuštumą, bandėme ieškoti šviesos spindulių joje“, – atidarymo proga svečius sveikino „Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška.

27-ojo festivalio festivalio šūkis – „Kad būtum, reikia kito“.

„Šūkis tapo reikšmingesnis šiandieniniame kontekste. Tokiais neramiais laikais dar labiau suprantame kito svarbą. Todėl festivalis, kaip ir jūs, negali likti abejingas tam, kas vyksta Ukrainoje. Tikiu ir žinau, kad šioje salėje yra daug žmonių, kurie įvairiausiais būdais prisideda ar priglaudė atvykusius žmones savo namuose.

Noriu paprašyti paskleisti žinią, kad visi, atvykę į Lietuvą, Ukrainos piliečiai gali apsilankyti festivalio filmuose. Gali truputį pabėgti ir panirti į kitą realybę. Mes jiems suteikiame išskirtinę akreditaciją, t. y. jų tapatybės kortelė, kuri jiems užtikrins įėjimą į visus festivalio seansus nemokamai. Vaikams įgarsinome filmą ukrainiečių kalba. Seansai prasidės jau rytoj. Sekmadienį turėsime išskirtinį seansą Operos ir baleto teatre“, – kalbėjo festivalio vadovas.

Kino industrijos renginio „Meeting point Vilnius“ metu festivalis kvies visą Europos kino industriją pasikalbėti. Balandžio 1 d. vyks „Ukrainian day“.

„Visų pirma, norime suteikti žodį Ukrainos kūrėjams, kad jie galėtų išsisakyti, o mes galėtume juos išgirsti. Tuomet tiek politiniame lygmenyje, tiek kartu su kultūros ministrais, Europos parlamentu, kartu su institucijomis, Europos komisija ir kitomis įvairiomis organizacijomis, kino bendruomene galėsime diskutuoti, kokia turėtų būti Europos kino industrijos bendra pozicija ir veiksmai. Tai yra labai svarbu, nes, deja, kol kas tokio vieningo tikslo ar supratimo nėra“, – apie Ukrainai skirsiamą dėmesį kalbėjo A. Ramaška.

Atidaryme taip pat dalyvavo aktorė iš Ukrainos Karina Černiavskaja. Kaip kalbėjo A. Ramaška, „Kino pavasario“ ir jos pažintis įkvėpė bendriems darbams. Ji įgarsino festivalyje rodomą filmą vaikams „Drakonas ir strazdanotoji gražuolė“ ukrainiečių kalba. A. Ramaška taip pat asmeniškai supažindino su keletu industrijos žmonių, ji jau dirbo kino aikštelėse, gavo vaidmenį.

Taip pat rekomenduojame

Top 7. Filmai-esė

Atidarymo svečiams aktorė papasakojo savo atvykimo į Lietuvą istoriją.

„Kijive gyvenau iki vasario 24 d., kol aš ir mano šeima 5 val. ryto neišgirdome už lango krentančių bombų. Visą dieną galvojome, ką daryti, jautėme įtampą, niekas nebemiegojo. Tėvas nusprendė, kad reikia bėgti į Žitomyro regioną. Vakare išvažiavome į jį, pas dėdę. Tėvas turi du brolius.

Kelionė buvo labai pavojinga. Pravažiavome Gostomelį, Bučią, girdėjau, kaip už lango sprogsta bombos. Man buvo taip baisu, kad paralyžiavo rankas ir kojas, mane ramino visa šeima. Tik man taip buvo. Mažasis brolis jautėsi daug geriau nei aš.

Buvo labai daug automobilių, visi bandė pabėgti. Nežinojai, kur gali nukristi raketa, galbūt šalia tavęs. Kai atvažiavome į Žitomyro regioną, kelias dienas viskas buvo gerai, vėliau pradėjo bombarduoti Žitomyrą, todėl tėvas nusprendė, kad turime bėgti iš šalies. Atvažiavome į Lietuvą. Šešiese. Aš, mama, brolis ir trys pusbroliai“, – pasakojo K. Černiavskaja.

Atvykus į Lietuvą aktorę sujaudino lietuvių pagalba nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

„Noriu labai padėkoti Lietuvai. Atvykome visiškai be nieko: be rūbų, ką esu apsirengusi dabar, viską man padovanojo. Pagrindinis tikslas buvo išgyventi, išsigelbėti ir išsaugoti gyvybę. Mus priėmė lietuvių šeima. Jie viskuo mums padėjo, atidėję visus savo reikalus dvi savaites mums padėjo: davė rūbų, padėjo ieškoti darbo, davė maisto, padėjo užsiregistruoti.

Laura – operatorė – internete išsiuntinėjo mano CV. Todėl man parašė Algirdas, taip pat daug kitų žmonių su pasiūlymais, jau spėjau nusifilmuoti serialo serijoje ir kitose filmavo aikštelės.

Dabar yra labai svarbu palaikyti. Mane ištiko šokas, kokia didelė pagalba suteikiama Lietuvoje. Jūs net neįsivaizduojate, kokį didelį darbą darote ukrainiečiams“, – kalbėjo aktorė.  

„Neturime kristi į depresiją. Atvykus į Lietuvą, man buvo gili depresija, nežinojau, kaip iš jos išeiti, nes viskas kardinaliai pasikeitė. Kai atvažiavau, tėtis pasakė: „Karina, tu man nepadėsi, jei jausiesi taip blogai. Išsiunčiau tave į kitą šalį, nes žinojau, kad būsi saugi, galėsi susirasti darbą, galėsi kažką padaryti dėl Ukrainos.“

Suprantu, kad mano užduotis dabar yra toliau gyventi gyvenimą. Kai mano tėvas žino, kad man blogai, jam būna labai sunku. Todėl džiaugiuosi, kad mano profesija yra susijusi su menu, kinu, kuri mane atpalaiduoja. Užsiimu savo mėgstama veikla, dirbu, ilsiuosi, gyvenu gyvenimą. Kai esu užsipildžiusi meilės, galiu padėti tėvui, jį nuraminti, nes jam lengviau matant mane laimingą, kad man viskas gerai. Menas šiuo metu mane gelbsti“, – skausmingais išgyvenimais dalinosi K. Černiavskaja.

Svečiams Kultūros ministro Simono Kairio sveikinimo žodį perdavė viceministrė Daina Urbonavičienė.

„Pagaliau po ilgokos pertraukos vėl galime susiburti gyvai, vėl galime patirti kino magiją. Šių metų „Kino pavasaris“ tą magiją mums paskleidė jau kiek anksčiau Karmėlavoje įkurdamas specialų kino teatrą Lauryno Bareišos filmui „Piligrimai“ ir kurio sėkmė Venecijoje Lietuvai tapo labai svarbiu įvykiu. Bet ne mažesniu įvykiu tapo ir pirmieji jo seansai Lietuvoje, sugrįžimas prie savo šaknų, ryšys su vietos bendruomene, tikrai yra ne mažiau reikšmingi nei tarptautiniai įvertinimai.

Noriu dar kartą padėkoti visiems, prisidėjusiems prie tokio ypatingo sumanymo, prie „Piligrimų“ premjeros Karmėlavoje. Žavu, kad „Kino pavasaris“ kasmet į šalį atneša ne tik gaivų kokybiško kino gūsį, bet kaskart pažeria originalių idėjų ir netikėtų lokacijų ir vertingų susitikimų bei diskusijų.

Šiomis dienomis mūsų susitelkimas ir bendruomenišumas yra ypač svarbus. Kaip svarbus ir kiekvienas žingsnis laisvo, taikaus pasaulio link. „Kino pavasario“ ekranuose mūsų laukiančios istorijos irgi yra to proceso dalis. Juk kinas gali parodyti daugiau, nei jam norėtų leisti žudikiškas režimas. Kinas gali kalbėti už tuos, kurie tildomi, kinas gali mumyse sužadinti daugiau empatijos, daugiau supratimo, daugiau ryžto veikti. Kinas skatina mus svajoti, o tam, kad svajonės virstų realybe mums iš tiesų reikia kito“, – ministro sveikinimą perskaitė viceministrė.

27-ojo „Kino pavasario“ atidarymo metu buvo įteikta pirmoji buvusios festivalio direktorės Vidos Ramaškienės fondo 2000 Eur. premija. Pačios teigimu, fondą ji įsteigė galvodama, kaip galėtų prisidėti prie jaunų Lietuvos kino kūrėjų, kaip galėtų juos padrąsinti, paskatinti, suteikti postūmį jų tolimesniems darbams.

„Nepraėjo keleri metai ir prieš tris mėnesius man pavyko įsteigti paramos fondą, kurio vienas iš tikslų – padėti jauniems įvairių profesijų Lietuvos kino kūrėjams.

Šiandien kartu su „Kino pavasariu“ turime vieną žmogų, kuriam noriu padėkoti už padarytus darbus. Labai tikimės ir nuoširdžiai linkime jam kitų kūrybos darbų. Tas žmogus yra Vytautas Puidokas.

Kino dokumentika – tai istorijos liudijimas, paliekamas ateities kartoms. Tai puikiai įrodo ir jūsų darbai. Dėkoju už nuoširdumu ir tikrumu žavinčius, savitą žvilgsnį į mūsų realybę formuojančius kino pasakojimus.

„Padre medico“ ir „Pasienio paukščiai“ bei šiuo visiems sudėtingu metu vykdomą įkvepiančią kolektyvinę kūrybinę iniciatyvą fiksuoti dabartį. Įvertinę jūsų kūrybos ir pilietiškumo pozicijos svarbą kino visuomenės raidai“, – įteikdama apdovanojimą sakė V. Ramaškienė.