„Scanoramos“ uždaryme – lietuvių trumpametražių filmų kūrėjų triumfas ir „Švelnių karių“ premjera

Lapkričio 14 d. baigėsi ir buvo uždarytas 19-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Šiemet jis vyko išskirtinai tik kino teatruose. Internete filmų nebuvo galima pažiūrėti. Vieni seansai buvo pilni, kiti – apytušti. Deja, pandemija padarė savo. Nors ir buvo laikomasi visų saugumo reikalavimų, festivalyje nesilankė tiek žmonių, kiek jame būdavo anksčiau.

„Džiaugiamės, kad kino bendruomenė susirinko į dar kartą išskirtinę „Scanoramą“. Praėjusi buvo išskirtinė tuo, kad beveik neįvyko, ši išskirtinė, kad įvyko.

Vėl dėkoju savo komandai, nes nelengva organizuoti festivalį. Mums yra labai gerai, jog mes jį padarėme.

Tapo gražia tradicija, jau beveik 10 metų, sukurti uždarymo vakaro intrigą. Tai – trumpametražių filmų konkursinės programos laureatų skelbimas“, – uždarydama festivalį kalbėjo jo direktorė Gražina Arlickaitė.

Konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“ nuo pernai metų jungia devynias Baltijos regiono šalis ir su jomis varžosi jaunieji lietuvių kūrėjai. Kaip ir kasmet, į programos žiuri buvo pakviesti įvairių kino profesijų profesionalai iš šalių, kurios „Scanoramai“ yra svarbios.

Žiuri sudarė prodiuserė iš Norvegijos, vienos svarbiausių Skandinavijoje kino mugių „New Nordic Films“ vadovė Gyda Velvin Myklebust, kino kritikė ir žurnalistė bei viena Kanų kino festivalio „Tarptautinės kritikų savaitės“ trumpametražių filmų programos sudarytojų Nanako Tsukidate bei režisierė ir prodiuserė iš Ukrainos Alina Gorlova.

Kaip geriausias lietuviškas trumpametražis filmas buvo apdovanotas Andriaus Žemaičio darbas „Alizava“.

Kaip apdovanodama teigė žiuri, tai – poetiškas filmas, perkeliantis į sapno būseną, kurioje cikliškai atsikartoja įvykiai, laikas sustoja ir grįžta atgal. Už meistrišką darbą su kompozicija ir mizanscenomis, unikalią režisieriaus stilistiką bei drąsą laikantis savo vizijos.

„Labai jums ačiū. Tikrai nesitikėjau laimėti. Labai sunku kalbėti tokią akimirką, nes labai jaudinuosi. Žmogiška. Kaip tik baiginėju savo kitą filmą šis prizas labai padės tolimesniam procesui“, – dėkojo A. Žemaitis.

„Norėčiau tiek LKC, tiek festivalio „Scanorama“ vardu pasveikinti nugalėtoją. Džiaugiamės, kad galėjome įsteigti šį prizą, taip pat džiaugiamės partneryste su festivaliu. Manau, šis prizas turi simbolinę prasmę, kad užaugo naujos kartos kino kūrėjai, kurių pavardės girdimos Europoje.

Prizą laimėjusiam A. Žemaičiui norėčiau palinkėti tokios sėkmės, ką neseniai matėme rugsėjo mėnesį, kuomet Laurynas Bareiša laimėjo pagrindinį prizą „Horizontų“ programoje Venecijos kino festivalyje. Tebūnie šis prizas būna žingsniu link pasiekimų tarptautinėje erdvėje“, – linkėjo LKC direktorius Laimonas Ubavičius.

Taip pat rekomenduojame

Siaubo filmai. Top 7

Geriausiu Baltijos šalių trumpametražiu filmu buvo išrinktas Sauliaus Baradinsko „Techno, mama“.

Žiuri teigimu, tai filmas, kuriame kamera talentingai ir meistriškai atskleidžia veikėjų emocinius impulsus, tikroviškai parodo, kaip neapykanta žaloja žmogų. Nuolatinis meilės ir smurto persipynimas sukuria šokį, kuris įsuka filmo „Techno, mama“ herojus.

„Jūs turbūt juokaujate? Labai esu laimingas, kad esu čia su jumis. Esu dėkingas, kad galiu kurti. Kurti su savo komanda, su lietuviais, su Motiejumi ir Neringa. Filmas kalba apie meilę, todėl visiems jums noriu palinkėti meilės ir daug geros energijos. Man buvo labai sunku sukurti šį filmą, bet ačiū jums, kad tiesiog buvote kartu“ džiaugėsi režisierius Saulius Baradinskas.

Kita nauja „Scanoramos“ tradicija – festivalį uždaryti su naujo lietuviško filmo premjera. Šį kartą tai buvo du kartus „Naujojo Baltijos kino“ laureatės Marijos Stonytės debiutinis pilnametražis filmas „Švelnūs kariai“.

„Kai kūrėme šią programą, joje dalyvavo tiktai trijų Baltijos šalių jaunieji kūrėjai – Lietuva, Latvija ir Estija. Šiais laikais kyla klausimas, kas yra jaunas žmogus kine. Dabar kino debiutantai būna 40-mečiai ir vyresni, kai mažosioms kino formoms ištikimybę rodo ir labai patyrę kino meistrai, norėjome, kad šis konkursas taptu placdarmu keliauti toliau, nesvarbu kurių rūšių ar žanrų kryptimi, bet keliauti toliau.

Man smagu pasakyti visiems, kad Marija Stonytė pirmą kartą laimėjo apdovanojimą ir priėmė jį iš legendinių žmonių Berlyno festivalio Jaunojo kino forumo kūrėjų ir ilgamečių vadovų rankų, kurie tuo metu vadovavo mūsų žiuri. Ji buvo paauglė mergaitė, ji tiesiog buvo garsaus režisieriaus Audriaus Stonio dukra. Praėjo kažkiek metų ir dukra užaugo. Šį vakarą ji prisistato ilgametražiu filmu „Švelnūs kariai“. Tai paliudija, kad šios konkursinės programos steigimas buvo teisingas žingsnis“, – džiaugėsi G. Arlickaitė.

Filme „Švelnūs kariai“ trys merginos iš skirtingų Lietuvos miestų nusprendžia tapti pradinės karo tarnybos savanorėmis. Devynis mėnesius joms tenka treniruotis ir gyventi kartu su keliais šimtais vyrų izoliuotoje karinėje bazėje. Režisierė nuo pirmųjų iki paskutinių dienų stebi herojų tarnybą kariuomenėje.

„Šios dienos laukėme labai ilgai. Kurdami šį filmą svajojome apie dieną, kada jis atsidurs didžiajame ekrane. Noriu padėkoti „Scanoramai“, kad tokią gražią dieną pasikvietė mus ir mes galime pristatyti šį filmą.

Noriu padėkoti visiems komandos nariams, ir filmo herojėms, kurios atvėrė savo gyvenimus ir leido stebėti jų likimus. Tai pat visiems žmonėms, kurie kažkokia forma prisidėjo prie šio filmo.

Norėčiau paminėti, kad kuriant šį filmą vienas iš svarbiausių jo kūrimo elementų buvo distancija. Ieškojau būdo, kaip atrasti tinkamą distanciją. Vienu momentu labai norėjau priartėti prie savo herojų, o kitais momentais – nutolti, kad galėčiau atsitraukusi iš laiko ir erdvės perspektyvos pažiūrėti į šių jaunų žmonių gyvenimus ir kalbėti jaunos moters brandos tema“, – prieš filmo premjerą kalbėjo režisierė M. Stonytė.  

Su „Naujojo Baltijos kino“ programos lietuviškų trumpametražių filmų kūrėjais galite susipažinti KINFO interviu: I pokalbių dalis ir II pokalbių dalis.