Foto – Jorigė Kuzmaitė
Per pat žiemos ir pavasario sankirtą, vasario 28 – kovo 1 d., vyko jau trečiasis tarptautinis studentų trumpametražių filmų arba tiesiog „Šoblės“ kino festivalis.
Kas gi ta „Šoblė“? Reikia pasakyti, jog visų pirma – tai garsaus lietuvių režisieriaus, dokumentalisto, o taip pat ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedros įkūrėjo Henriko Šablevičiaus pravardė.
Antra – „Šoblės“ vardas reiškia ir jau trejus metus gyvuojantį kino klubą, kas savaitę besirenkantį Lietuvos Kinematografininkų Sąjungos salytėje, žiūrintį filmus, generuojantį naujas idėjas ir jaukiai gurkšnojantį arbatą. Būtent šio klubo iniciatyva gimė ir „Šoblės“ kino festivalis, šiais metais subūręs dar didesnį ir didesnį tarptautinių dalyvių ratą.
Festivalio atidarymo metu, vykusio Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos Sluškų rūmuose (Kosciuškos g.10, Vilnius), idėjos autoriai apie festivalį kalbėjo kaip apie kūdikį ir jam taikė internete atrastas sveikam trejų metų vaikui būdingas savybes, pavyzdžiui: „Vaikas ima pažinti skaičius. Na taip, finansavimą festivalis gavo, tai skaičiuoti jau kaip ir moka.“ Ir panašiai.
Festivalio atidarymo metu vyko ir įvairūs studentų pasirodymai – muzikiniai kūriniai ar studentų sukurtų dramų skaitymai.
Pagaliau ekrane buvo parodyti ir žadėtieji filmai. Visi gyvenimiški, lengvai ironiški. Štai bene labiausiai salę prajuokinusiame filme vyresnio amžiaus vyras, tėvas, o gal jau ir senelis, mažame itin tipiškame rūsyje, kurio dešinėje pusėje stovi dviratis, o kairėje esančios lentynos iki lubų užpildytos tuščiais stiklainiais ar kitais nelabai reikalingais daiktais, kažko ilgai ieško ir ieško. „Kur eglės stovas?!“ – skambina jis žmonai. „Tik įėjus kairėj viršuj“ – atsako ji jam. „Tik įėjus kairėj viršuj… Tik įėjus… Nieko čia nėra…“ Ir toliau ieško tyloje. Kitas kadras – moteris šukuoja baltą besimuistančią katę. Paprasta, gyvenimiška, visiems artima, šmaikštu.
Žiūrovai viso festivalio metu buvo kviečiami balsuoti už jiems labiausiai patikusius darbus ir išrinkti laimėtojus šiose kategorijos:
- Nustebinęs filmas
- Kameros darbas
- Nerealus siužetas – skirta specialiai prieš kino seansą pasirodžiusių dramaturgų vertinimui
- Geras garsas
- Aktorinis meistriškumas
- Nejudantis vaizdas – skirta prie kino salės surengtos operatorių fotografijų parodos favoritams išrinkti
Apibendrinant galima teigti, jog studentiškas kinas tikrai buvo pastebėtas, o visi norintys net ir nesutilpo į kino salę. Matyt, festivaliui tikrai pavyko šiek tiek pakeisti skeptišką požiūrį į lietuvišką kiną.
