Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
„Kartą Amerikoje“ yra geriausias mano filmas ir aš žinojau, kad jis toks bus vos tik mano rankose atsidūrė Harry Gray knyga“, – taip apie paskutinį savo filmą viename interviu teigė italų režisierius Sergio Leone. Dėl jo režisierius net atsisakė „Paramount Pictures“ pasiūlymo režisuoti „Krikštatėvį“. Ar galite įsivaizduoti, kaip atrodytų šis kultinis filmas, jeigu jį būtų kūręs ne Francis Fordas Coppola, bet Sergio Leone?
Idėja sukurti šį filmą režisieriui atėjo baigus filmuoti „Geras, blogas ir bjaurus“ (The Good, The Bad and The Ugly, 1966), tačiau Leonės vesternams sulaukus tokios sėkmės, studija nesutiko su jo norais. Jam buvo pasiūlyta nufilmuoti dar vieną vesterną, po kurio jis galėtų kurti „Kartą Amerikoje“. Taip atsirado trilogija, prasidedanti filmu „Kartą Vakaruose“ (C’era una volta il West, 1968). Sukūrus antrąją trilogijos dalį „Sauja dinamito“ (Giù la testa, 1971), paskutiniojo filmo teko laukti net trylika metų. Reiktų paminėti, kad šios istorijos tarpusavyje nieko bendro neturi. Tiesiog režisierius norėjo parodyti skirtingus periodus, paveikusius Ameriką.
Leone dėl šio filmo gamybos kovojo dešimt metų, kadangi teisės kurti šį filmą priklausė kitam prodiuseriui. Režisieriui teko ilgai derėtis ir sumokėti nemažai pinigų, kol gavo leidimą jį kurti. Pirmasis pradėjęs rašyti šio filmo scenarijų buvo Normanas Maileris. Tačiau kaip pats Sergio Leone sakė – tai jam priminė peliuko Mikio versiją. Kai prie scenarijaus kūrimo prisidėjo Leo Benvenuti ir Stuart Kaminsky, darbai įgavo pagreitį. Tiesa, visą scenarijų jie parašė per dvejus metus.
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
Kai scenarijus buvo baigtas, prasidėjo aktorių paieškos. Iš pat pradžių režisierius norėjo, kad Maksą vaidintų Gérardas Depardieu. Jis net buvo pasiryžęs išmokti kalbėti angliškai su Bruklino akcentu. Tačiau galiausiai vaidmuo atiteko Jamesui Woodsui. Davido Aronsono vaidmuo buvo siūlomas Richardui Dreyfussui, vėliau Paului Newmanui, kol galiausiai jis atiteko Robertui De Niro.
Filmas buvo filmuojamas nuo 1982 birželio 14 d. iki 1983 balandžio 22 dienos. Dauguma miesto scenų buvo nufilmuota Niujorko gatvėse. Nors kai kurios buvo filmuojamos ir Floridoje, Italijoje ir net Paryžiaus „Gare du Nord“ geležinkelio stotyje! Filmavimo pabaigoje Leone turėjo apie dešimt valandų geros medžiagos, kurią sutrumpino iki šešių valandų. Iš tikrųjų režisierius norėjo padaryti dviejų dalių filmą po tris valandas, tačiau prodiuseriai su tuo nesutiko. „Kartą Amerikoje“ buvo sutrumpintas iki 269 minučių, bet po premjeros Kanų kino festivalyje 1984 metais režisieriui dar kartą teko jį trumpinti iki 229 minučių. Deja, prieš premjerą Jungtinėse Amerikos Valstijose studija prieš režisieriaus valią sutrumpino filmą iki 139 minučių ir permontavo visą chronologinę veiksmo seką. Dėl to „Kartą Amerikoje“ buvo labai sukritikuotas ir nesuprastas tiek žiūrovų, tiek kino kritikų. Filmas teatruose susilaukė tokios nesėkmės, kad mažiau nei po mėnesio jį nustojo rodyti. Tik po Sergio Leone`s mirties, kai 2003 buvo atkurta 229 min. versija, kritikai pradėjo teigti, kad tai yra geriausias režisieriaus darbas.
Festivalio „Kino pavasaris“ archyvas
2011 metų kovą buvo paskelbta, kad bus atkurta originalioji 269 minučių versija, prižiūrint patiems Leone`s vaikams. Prie jo atkūrimo prisidėjo ir pats Martinas Scorsese. Tačiau dėl tam tikrų teisinių keblumų, 251 min. versija buvo parodyta tik 2012 metų Kanų festivalyje.
Nors dauguma laiko šį filmą istorija apie gangsterius, režisierius teigė, kad tai filmas apie laiką, jo tėkmę, nostalgiją ir draugystę. Ir iš tikrųjų pažiūrėjus filmo išplėstinę versiją, supranti, kad tai buvo Leone`s visą kūrybą vainikuojantis kūrinys.
P. S. Ar žinojote, kad scena, kurioje Debora šoka vaikystėje, yra įkvėpta Edgaro Degas šokančių balerinų paveikslų?
Filmą turėsite galimybę pamatyti „Kino pavasario“ metu:
Kovo 21, šeštadienis, 21:00-01:19, Forum Cinemas Vingis, S09, Vilnius
Kovo 29, sekmadienis, 21:00-01:19, Skalvija, Vilnius
Filmo anonsas: