Vis anksčiau temstant, termometro stulpeliui negailestingai krentant žemyn ir senkant vasarą sukauptų vitaminų atsargoms vis dažniau vakarus norisi leisti šiltuose namuose. Būtinas tokio vakaro atributas, šalia šilto apkloto, jaukaus megztinio, arbatos puodelio ir vieno kito skanėsto – nuotaiką keliantis filmas. Šįkart pristatomų filmų septynetas kaip niekada subjektyvus. Kas vienam kelia ūpą, kitą gali suerzinti ar net nuliūdinti. Tad dar labiau nei visada laukiame jūsų komentarų, kokius filmus žiūrite, kai pasaulis tampa nebemielas, kai norisi palysti po pledu ar tiesiog pabėgti nuo kasdienybės, kad ir gerai valandai su džiuginančiu filmu.
1. „Gyvenimas yra gražus“ (La vita è bella), 1998 m., rež. Roberto Benigni
Filmas, kuris ir įkvėps, ir pravirkdys, ir prajuokins, ir privers tikėti neišsenkančia meilės, pasiaukojimo bei vaizduotės galia.
2. „Atostogos Romoje“ (Roman Holiday), 1953 m., rež. William Wyler
Filmai su Audrey Hepburn visada pakelia nuotaiką, ką ji bevaidintų – princesę, koketę, intelektualę ar vagišę. „Atostogose Romoje“ be antidepresantiškosios Audrey dar rasime vieną gražiausių miestų pasaulyje – Romą, pasivažinėjimus Vespa, daug nuotykių ir romantikos.
3. „Anė Hol“ (Annie Hall), 1977 m., rež. Woody Allen
Kai vakare planuoji susisupti į pledą, apsimauti vilnones kojines ir nepaleisti iš rankų karšto šokolado puodelio, rekomenduojame į numatomų filmų repertuarą įtraukti ir Woody Alleno juostą. Rinktis tikrai yra iš ko – absurdo komedijos, parodijos, romantinės istorijos. Trilerius palikime kitiems kartams ir iš naujo pasidžiaukime aleniška klasika: meile, neuroze, pesimizmu, intelektualiu humoru ir Niujorku.
Pirmajį filmų antidepresantų septynetą galite rasti čia: Top 7. Filmai antidepresantai
4. „Karališkieji Tenenbaumai“ (The Royal Tenenbaums), 2001 m., rež. Wes Anderson
https://www.youtube.com/watch?v=aPO12GYknq4
Wesas Andersonas kuria ryškiaspalvius, nostalgija dvelkiančius simetrijos pasaulius, primenančius gerokai padidintus lėlių namelius. Juose randame keistus, ekscentriškus gyventojus. „Karališkieji Tenenbaumai“ – juokingas, melancholiškas ir kartu be galo šviesus filmas, primenantis, kad gyvenime vienas svarbiausių dalykų – šeima, atlaidumas ir gebėjimas keistis.
5. „Nesibaigianti vasara“ (The Endless Summer), 1966 m., rež. Bruce Brown
Jau vien filmo pavadinimas svajingai nukelia į tas saulėtas dienas, kai šiluma atrodė nesibaigs, ir kiekviena diena atnešdavo kažką naujo ir netikėto, o kojos pačios eidavo ten, tolyn, kur smėlis, jūra ir nesibaigiantys horizontai. Jei negalite pakuotis lagaminų, kodėl gi nepakeliavus po pasaulį su geriausias bangas medžiojančiais banglentininkais Mike‘u Hynsonu ir Robertu Augustu. Kvapą gniaužiantys vaizdai, jūra ir nesibaigianti vasara. Kas gali būti geriau?
6. „Monty Python ir šventasis Gralis“ (Monty Python and the Holy Grail), 1975 m., rež.
Kaipgi apsieiti be britiško humoro ir geros dozes absurdo? Žanro klasika. Filmas, kurio pristatinėti nereikia. Jei nesate alergiški parodijoms, juoko dozė garantuojama.
7. „Savaitgalis“ (Le Weekend), 2013 m., rež. Roger Michell
Taip, žmonės keičiasi, jie tampa bjauresni. Juokaujame. O gal ir ne. Kad ir kaip ten būtų, išmokus priimti vienas kitą su visomis erzinančiomis, per daugybę metų įgrisusiomis smulkmenomis, galima iš naujo atrasti buvimo kartu prasmę ir džiaugsmą. Ekrane išvydus įtaigiai pavaizduotus tarpusavio santykius, visada lengviau atsikvepi – taip, niekas nėra tobulas. Ir tai išties nuostabu.