Šaltinis – hdmoviespoint.com
Meno kūriniai filmuose vagiami, ieškomi, klastojami, jie slepia šeimos paslaptis, padeda surasti meilę, o kartais visa tai vyksta vienu metu. Pamenate elegantišką sceną Johno McTiernano „Tomo Krauno aferoje“ (The Thomas Crown Affair, 1999), kurioje vienu metu pasirodo daugybė vyrų su katiliukais ir lagaminėliais tarsi nužengę iš René Magritte‘o paveikslo? O pilną paveikslų kambarį Giuseppe Tornatore „Geriausiame pasiūlyme“ (La migliore offerta / The Best Offer, 2013)? Taigi, kaip jau supratote, šį kartą – apie meną vogti meną.
1. „Kaip pavogti milijoną“ (How to Steal a Million), 1966 m., rež. William Wyler
– Sėskitės, pone Bone. Jūs užsiimate klastojimu. Aš gaudau tuos, kurie užsiima klastojimu ir sodinu juos į kalėjimą.
– Taip, nejauki situacija.
– Vienas iš mūsų turi atsistatydinti.
– Žinote ką, meskime monetą.
– Aš jau mečiau pakeliui pas Jus.
– Ir?
– Jūs pralaimėjote.
Nikolės tėvas nuoširdžiai įsitikinęs, kad jo padarytos žymiausių meno kūrinių kopijos savo meistriškumu nieko nenusileidžia originaliems darbams. Galų gale, jo paties žodžiais tariant, jis tik duoda savo klientams tai, ko jie trokšta. Šis filmas niekada nepraranda savo žavesio. Nesvarbu, kelintą sykį jį žiūrite. Net jeigu matėte tiek kartų, kad mintinai galėtumėte pacituoti didžiąją dalį dialogų.
2. „Viešbutis „Didysis Budapeštas“ (The Grand Budapest Hotel), 2014 m., rež. Wes Anderson
Viena iš daugelio šios Weso Andersono juostos siužetinių linijų – brangaus Renesanso epochos paveikslo vagystė. Ralpho Fienneso įkūnijamas herojus Gustavas atskleidžia, kad „Berniukas su obuoliu“ – vienintelis vertas dėmesio čekų tapytojo Johanneso Van Hoytlo kūrinys. Šis paveikslas, iš pradžių minimas testamente, paveldimas, vėliau pavogiamas bei ieškomas… Iš tikrųjų jį paties preciziško režisieriaus užsakymu porą metų iki filmo pasirodymo nutapė britų autorius Michaelis Tayloras. Portretui pozavęs didžiulę atranką praėjęs šokėjas turėjo pakeisti penkiasdešimt kostiumų, kol galiausiai buvo parinktas tinkamas, o pats kūrybos procesas užtruko keturis mėnesius.
3. „Gambitas“ (Gambit), 1966 m., rež. Ronald Neame
Kad ir kaip būtų keista, „Kaip pavogti milijoną“ ir „Gambitas“ – du vieni ryškiausių filmų šia tema pasirodė tais pačiais metais. Abiejuose juostose pagrindinis herojus britas suplanuoja vagystę, tačiau jo partnerė vardu Nikolė niekuo jam nenusileidžia savo drąsa bei išradingumu. Matyt, šie panašumai lėmė, kad „Gambitas“ liko šešėlyje. 2012 metais Michaelis Hoffmanas kartu su scenarijaus autoriais broliais Coenais bandė ištaisyti šią klaidą sukurdamas juostos perdirbinį.
4. „Generolas“ (The General), 1998 m., rež. John Boorman
Šioje juostoje vagys, siekdami pavogti Jano Vermeerio bei Peterio Paulo Rubenso paveikslus, naudojasi praktiškai ta pačia taktika kaip ir Peterio O’Toole‘o bei Audrey Hepburn herojai jau minėtoje juostoje „Kaip pavogti milijoną“. Generolu pravardžiuojamas Martinas Cahillas tapo vienu žymiausių žmogumi Airijoje. Po jo langais budėjo policijos pareigūnai, o reporteriai sekė kiekvieną jo žingsnį. Per dvidešimt metų jis susikrovė daugiau negu šešiasdešimt milijonų dolerių, apvogė vieną didžiausių juvelyrinių dirbinių parduotuvių bei išvežė kelias dešimtis paveikslų iš „Russborough House“ rūmų.
5. „Galvų medžiotojai“ (Hodejegerne / Headhunters), 2011 m., rež. Morten Tyldum
Peterio Ustinovo herojus Jules‘io Dassino kriminalinėje nuotykių komedijoje „Topkapi“ (1964) sakė, kad sėkmingai vagystei užtenka parengti detalų planą, jokiais būdais nuo jo nenukrypti bei nesileisti, kad tave pagautų. Tuo tarpu žmogiškųjų išteklių valdymo bei paveikslų vagysčių specialistas Rodžeris Braunas pačioje „Galvų medžiotojų“ pradžioje pristato žiūrovams kur kas detalesnes taisykles: išsiaiškinti viską apie žmones, kuriuos ruošiesi apvogti, vagystė negali trukti ilgiau dešimties minučių, kitu atveju padidėja rizika, jog kažkas gali netikėtai grįžti namo bei, svarbiausia, nepalikti jokių pėdsakų.
6. „Amžinieji vagys“ (Zong heng si hai), 1991 m., rež. John Woo
Devintojo ir dešimtojo dešimtmečio Azijos kinas neįsivaizduojamas be Johno Woo veiksmo filmų su Chow Yun-Fatu pagrindiniame vaidmenyje. Jo herojai – žavūs, ciniški, bet humoro jausmo nepraradę principingi nusikaltėliai, niekada nesiskiriantys su cigarete bei kramtomąja guma. „Amžinieji vagys“ – vienas lengviausių bei romantiškiausių režisieriaus filmų, tačiau net ir jame galima pamatyti visus elementus, kuriuos šis kino kūrėjas įvaldęs geriausiai – susišaudymą, gaudines bei neįtikėtinus triukus. Kartais tobulai vagystei užtenka tiek laiko, kiek trunka vienas šokis…
7. „Karštas akmuo“ (The Hot Rock), 1972 m., rež. Peter Yates
Džordžas kartu su dar trimis savo bendražygiais turi pavogti senovės Afrikos genties relikviją – didžiulį Sacharos deimantą. Nepaisant daugybės kuriozinių situacijų jiems pavyksta pavogti brangakmenį iš muziejaus, tačiau nuotykiai tuo nesibaigia. Sulaikytas vienas komandos narys nesugalvoja nieko geriau negu praryti deimantą ir dabar jau reikia tęsti vagystę iš policijos skyriaus. Dar keli siužeto vingiai ir tas pats deimantas atsiduria banke, o kiekviena vagystė, kaip žinia, reikalauja atskiro pasirengimo plano.
