fbpx
Topai

Top 7. Filmai apie senelių namus

Kadras iš filmo „Bubba Ho-Tep“ Šaltinis - 2or3thingsiknowaboutfilm.blogspot.com
Kadras iš filmo „Bubba Ho-Tep“
Šaltinis – 2or3thingsiknowaboutfilm.blogspot.com

Neseniai Lietuvos kino teatrus pasiekė naujas Algimanto Puipos darbas „Edeno sodas“, nukeliantis žiūrovą į netolimos ateities Lietuvą, kurioje ant ežero kranto įsikūrusiame senoviniame dvare paskutinius gyvenimo metus leidžia pagyvenę turtuoliai. Netrukus sulauksime dar vienos premjeros – kartu su naujausiu Paolo Sorrentino darbu „Jaunystė“ keliausime į Šveicarijos Alpėse įsikūrusį elegantišką viešbutį. Jame sutiksime du garbaus amžiaus džentelmenus ir pasinersime į vizualų, meditatyvų, stilingą pasakojimą apie senatvę, atmintį, bėgantį laiką, meilę, kūrybą bei grožį. Bet prieš tai pasižvalgykime, kas lig šiol buvo pasakyta šia tema ir kokius senelių namus įsivaizdavo kiti kino kūrėjai.

1. „Raukšlės“ (Wrinkles) 2012 m., rež. Ignacio Ferreras

Alzhaimeriu sergančiam buvusiam banko darbuotojui Emilijo tenka apsigyventi senelių namuose. Čia jam kompaniją palaiko suktas, šmaikštus, iš nykios kasdienybės viską, ką tik įmanoma, bandantis išspausti kambario draugas Migelis. Spalvingos vizijos pinasi su ne visada džiuginančia realybe, humoras – su skausmingai taikliomis įžvalgomis apie ne patį gražiausią pabaigos link einantį gyvenimo kelią.

2. „Geriausias egzotiškas Marigold viešbutis“ (The Best Exotic Marigold Hotel), 2011 m., rež. John Madden

Skirtingų tikslų motyvuojami pensinio amžiaus britai daugiau ar mažiau noriai įsivelia į avantiūrą ir savo auksines dienas nutaria praleisti egzotiškojoje Indijoje įsikūrusiame viešbutyje. Turbūt nereikia net sakyti, kad viešbutis pasirodo ne toks jau ir prašmatnus, bet egzotikos netrūksta. Indijos peizažai tiesiog užburia ir žiūrovas kartu su spalvingais personažais leidžiasi išties į intriguojančią kelionę.

3. „Kvartetas“ (Quartet), 2012 m., Dustin Hoffman

Prašmatniame dvare įsikūrusiuose senelių namuose gyvena krūva atsistatydinusių muzikantų ir dainininkų. Nors jų šlovės dienos jau praeityje, daugelis nė neketina ramiai sėdėti sudėję savo instrumentus. Jie kas dieną repetuoja, prisimena savo šlovės dienas, flirtuoja, svajoja, dalinasi savo žiniomis su ateinančiomis kartomis, rengiasi svarbiam koncertui, stoja į akistatą su savo praeities vaiduokliais ir iš naujo atranda gebėjimą mylėti.

4. „Visi kartu“ (All Together/Et si on vivait tous ensemble?), 2011 m., rež. Stéphane Robelin

Na ir kaip gi apsieiti be žiupsnelio prancūziškos ekstravagancijos? „Keista, mes viską planuojame. Draudžiame savo automobilius, namus. Netgi savo gyvenimus. Bet niekada nepamąstome apie savo gyvenimo pabaigą“, – pastebi viena iš filmo herojų. Po šio filmo veikiausiai ne vienas ims mąstyti apie tai, su kuo norėtų praleisti savo paskutinius gyvenimo metus. Penketas bičiulių nutaria išvengti liūdno gyvenimo senelių namuose įsikurdami drauge. Kompaniją jiems palaiko ir jaunas etnologijos studentas, rašantis diplominį darbą apie rūpinimosi pagyvenusiais žmonėmis ypatumus skirtingose visuomenėse.

5. „Toli nuo jos“ (Away From Her), 2006 m., rež. Sarah Polley

Po keturiasdešimties drauge praleistų metų Fijonos ir Granto laukia sunkus išbandymas. Moteriai diagnozuojama Alzhaimerio liga. Nelaukdama, kol situacija taps nekontroliuojama, moteris pasirenka gyventi slaugos namuose. Trisdešimt pirmųjų dienų Grantui draudžiama lankyti žmoną, o pagaliau ją išvydęs vyras suvokia, jog moteris ne tik kad nuo jo nutolo – ji be galo suartėjo su kitu slaugos namų gyventoju.

6. „Bubba Ho-Tep“, 2003 m., rež. Don Coscarelli

Taip, tai vienas iš tų filmų, kuriuos žiūrėdamas imi svarstyti, kokias nelegalias substancijas vartojo jo kūrėjai. Ir vienas iš tų, kuriuos žiūrėdamas klausi savęs: „Rimtai?“, bet kartu negali nustoti jo žiūrėti ir kikenti. Arba vienas iš tų, kuriuos nori tiesiog išjungti po pirmųjų penkių minučių. Tai filmas apie pensionatą, kuriame gyvena senstelėjęs Elvis Preslis bei J. F. Kennedis. Taip, pastarąjį vaidina juodaodis aktorius. Taip, paaiškinimas paprastas – jį tiesiog nudažė. Ir taip, šiame pensionate siautėja egiptietiška sielas siurbianti būtybė. Rimtai? Visiškai.

7. „Play the Game“, 2009 m., rež. Marc Fienberg

Save šauniu moterų suvedžiotoju laikantis jaunuolis imasi mokyti senelį moterų viliojimo meno. Niekada nevėlu pradėti mylėti ir niekada nevėlu pradėti mokytis! Kas drįstų ginčytis?

Komentarai
Meilė geram kinui prasidėjo nuo Stanley Kubrick, Federico Fellini ir Ingmar Bergman filmų. Jei suintriguoja vienas režisieriaus filmas, stengiuosi pamatyti kuo daugiau jo darbų, įsigilinti į jo estetiką, kino kalbą. Mano skonis be galo eklektiškas – labai mėgstu juostas, kalbančias vaizdais, bet žaviuosi ir filmais, pagrįstais šmaikščiais intelektualiais dialogais. Prie jaunos, energingos ir nuolat augančios (visomis prasmėmis) KINFO komandos prisijungiau pajutusi, jog noriu ne tik žiūrėti gerą kiną, bet ir žvelgti giliau, analizuoti ir dalintis įspūdžiais su kitais žmonėmis.