Asm. archyvo nuotrauka
Julius Sičiūnas. „Mano gyvenimo žuvis“
Trumpai papasakokite, kaip atsirado šis filmas ir jo idėja?
Mano vienas draugas papasakojo istoriją, kurią jam pasakojo jo senelis. Vėliau sužinojau, kad tai ne vieno žmogaus pasakota istorija, tai įvykis, kažkada sklidęs po Lietuvą, arba tiesiog „folkloras“. Kadangi istorijos tiksliai niekas nežinojo, ją interpretavau savaip.
Studijavau akademijoje vaizdo operatoriaus specialybę, turėjau užduotį kaip diplominį darbą pats režisuoti ir nufilmuoti filmuką. Visada svajojau padaryti filmuką, kuriame galėčiau sumaišyti seno lietuviško kino lėtumą, monotoniją su šiuolaikiniais efektais. Taip gimė ši „žuvis“.
Kokiam žiūrovui šis filmas yra skirtas?
Šis filmas skirtas suaugusiam žiūrovui, mokančiam susitapatinti su trumpų apsakymų, pasakėčių, anekdotų veikėjais.
Kokie artimiausi ateities planai? Būsimi kūrybiniai projektai?
Man patinka toks pasakėčios tipo žanras, jis labai tinka trumpametražiam filmui. Viskas trumpa, aišku ir truputi sukrečia. Pabaigos laukti ilgai nereikia, o po to dar sykį nuo pradžių norisi pažiūrėti.
Ateities planuose kitas tokio pat žanro filmukas, kuriame taip pat, iš pirmo žvilgsnio, gyvūnas nulems tragišką baigtį.
Asm. archyvo nuotrauka
Šarūnas Rudys. „Visagalis/Bejėgis“
Trumpai papasakokite, kaip atsirado šis filmas ir jo idėja?
Šis filmas yra mano bakalauro studijų rezultatas. Ilgai svajojau apie vaidybinį filmą, tačiau visi mano parašyti scenarijai buvo per daug lakoniški. Todėl sujungiau istorijas į vieną naratyvą. Tarp fikcinių istorijų yra ir realių, tokių, kuriose teko dalyvauti pačiam.
Animacinis todėl, kad neturėjau lėšų, buvo tik daug laiko. Tą patį būčiau padaręs ir su žmonėmis. Man patinka plastilino ironija. Negyvas, bet miršta. Idėja slypi filmo pavadinime. Visagalis bet/ir/yra bejėgis.
Kokiam žiūrovui šis filmas yra skirtas?
Smalsiam. Tikriausiai kiekvienas kuriantis žmogus nori, jog jį suprastų, kad pajaustų tai, ką jis jaučia, nors tai ir utopija, tačiau aš to norėčiau.
Kokie artimiausi ateities planai? Būsimi kūrybiniai projektai?
Kai baigsiu rašyti vieną iš scenarijų, darysiu trumpametražį, narpliosiu nesakraliąją amžinybę. Tą kuri tikrai egzistuoja arba neegzistuoja. O toliau kursiu, kol galvoje suksis bent viena mintis. Gal kada subręsiu ir pilnametražiam filmui.
Asm. archyvo nuotrauka
Giedrius Tamoševičius. „Džekis“
Trumpai papasakokite, kaip atsirado šis filmas ir jo idėja?
Filmo idėją gimė jau senokai. Pižinojau žmogų, kuriam buvo draudžiama pilnavertiškai matytis su savo mažamete dukra. Buvusi jo sutuoktinė įvėlė vyrą į teismų maratoną, kuris tęsėsi mėnesių mėnesius. Galiausiai paaiškėjo, jog priežastys vien emocinės, tačiau visuomenė jau buvo nusistačiusi prieš mergaitės tėtį. Su dukra jis galėjo matytis tik kelias valandas per savaitę prižiūrint socialiniams darbuotojams. Apimtas desperacijos jis nusprendė pagrobti savo dukrą ir pabėgti į užsienį.
Suaugę, skyrybų atveju, neretai manipuliuoja vaiku siekdami įskaudinti antrąją pusę. Vaikas tampa lyg žaislas. Emocijos užtemdo protą, o į tarpusavio rietenas įtraukiami ir aplinkiniai. Norėjau perteikti tą absurdo, neteisybės ir nuoskaudų jausmą.
Kokiam žiūrovui šis filmas yra skirtas?
Filmas skirtas tiems, kurie suprato, jog vyrai ir moterys šnekasi sunkiausia pasaulyje kalba, kurios nesupranta vaikai.
Kokie artimiausi ateities planai? Būsimi kūrybiniai projektai?
Tikiuosi sukurti pilnametražį vaidybinį filmą, gal užtruksiu metus, o gal dešimtmetį. Parodys laikas.
Asm. archyvo nuotrauka
Jurgis Matulevičius. „Tardytojas“
Trumpai papasakokite, kaip atsirado šis filmas ir jo idėja?
Sumanymas gimė beskaitant Antaną Škėmą, nors iš rašytojo kūrynuo pasiskolinau tik personažo pavardę. Šis filmas – tai bandymas atsakyti į klausimą, ar neteisinga sistema yra iš principo pajėgi priimti teisingus sprendimus. Sovietinio saugumo tardytojas siekia nuteisti asmenį, kuris karo metais galbūt prisidėjo prie žydų žudynių Kauno „Lietūkio“ garaže. Tačiau ir patį tardytoją persekioja jo aukų šmėklos. Riba tarp teisingumo vykdytojo ir kaltinamojo nusitrina. Tampa nebeaišku, kas tikra, o kas – tik dviejų nusikaltėlių liguistos vaizduotės vaisius. Aleksas Kazanavičius šia šizofreniška būseną įkūnijo taip, kad tikrai verta pasižiūrėti.
Kokiam žiūrovui šis filmas yra skirtas?
Manau, kad filmai neturėtų būti kuriami tam tikrai žiūrovų grupei. Tai ir yra kūrybos žavesys, kai tavo filmas tampa suprantamas visiems, nors ir kiekvienam skirtingai. Jei tai pavyksta, galima sakyti, kad tavo pastangos nenuėjo perniek.
Kokie artimiausi ateities planai? Būsimi kūrybiniai projektai?
Save jau išbandžiau kurdamas trumpametražį filmą. Atėjo metas imtis kitos apimties darbo. Tą ir dabar darau, nors detalizuoti sumanymo kol kas nenorėčiau.
Asm. archyvo nuotrauka
Linas Mikuta. „Pakeleiviai“
Trumpai papasakokite, kaip atsirado šis filmas ir jo idėja?
Nuo 2013 metų pradėjau studijuoti LMTA vaizdo režisūros specialybės magistrą. Dokumentinių filmų seminarų paskaitoje Audrius Stonys davė užduotį – prakalbinti keliaujančius žmones. Tai galėjo būti žmonės gatvėje, troleibuse, traukinyje. Pagrindinė sąlyga – jie turi judėti kažkuria kryptimi. Aš pasirinkau tranzuotojus. Anksčiau, kai buvau jaunesnis, tranzuodavau daug – man labai patikdavo tas netikėtumas, nežinojimas, ką sutiksi, kas įvyks, kokią istoriją išgirsi, ką sau atrasi tuose žmonėse, ką jie atras tavyje. Kelionės laikas dažniausiai sutapdavo su tuo laiko tarpu, per kurį žmonės gali vienas kitam atsiverti. Aplinkybės sutapo, jog kaip tik tuo metu nemažai važinėjau po Lietuvą pristatinėdamas savo kitą filmą, tad beliko pasiimti kamerą. Iš pradžių nufilmavau vieną personažą, vėliau ir likusius. Nors užduotis nebuvo padaryti filmo, tačiau personažų tekstai labai lipo vienas prie kito ir gana greitai ir sklandžiai susimontavo. Taip netikėtai ir gimė filmas.
Kokiam žiūrovui šis filmas yra skirtas?
Filmas skirtas jautriam ir empatiškam žiūrovui. Jis neapsiriboja amžiaus grupe ar cenzu.
Kokie artimiausi ateities planai? Būsimi kūrybiniai projektai?
Šiuo metu dirbu su dokumentiniu projektu „Šaltos ausys“. Šis filmas netrukus turėtų pasirodyti. Taip pat vyksta filmo apie žymų Lietuvos skulptorių Antaną Mončį parengimo darbai. Šio filmo premjera numatyta 2016 metais.
Filmus galėsite pamatyti festivalio metu:
kovo 26, Ketvirtadienis 20:45-22:18 Pasaka, MS, Vilnius
kovo 29, Sekmadienis 13:15-14:48 Forum Cinemas Vingis, S12, Vilnius
balandžio 02, Ketvirtadienis 17:45-19:18 Pasaka, MS, Vilnius