fbpx
Lietuviški filmai, Lietuvių kino filmai

Lietuvos jubiliejus ir jam skirti filmai: kas jau pasirodė?

Kadras iš VR projekto „Angelų takais“

Svarbią ir garbingą datą – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį – visoje šalyje kiaurus metus žymi specialūs renginiai. Ši proga atsispindi ir kine.

Pavasarį Kinfo.lt rašė, kurių filmų projektai šimtmečio proga gavo dalinę finansinę paramą ir buvo įtraukti į specialią valstybės atkūrimo sukakties minėjimo programą (visa sąrašą galima rasti Lietuvos kino centro tinklalapyje). Autorė Aistė Girkontaitė apžvelgė filmų atrankos procesą, jų tematiką ir funkciją arba svarbą. Ji pastebėjo, kad didžioji dalis kūrinių skirti vietinei auditorijai, tolygiai pasiskirsto vyresnės ir jaunesnės kartos kūrėjai.

Dar 2015 m. paskelbtas idėjų konkursas virto 17-ka  vaidybinių, dokumentinių ir animacinių darbų, savyje talpinančių iškilias asmenybes, valstybei svarbius istorinius momentus ar vertybes. Proginiams metams einant į pabaigą, palyginus nedidelė dalis jų pasirodė kino ekranuose.  Didžioji dauguma kino ekranuose pasirodys rudenį ar dar vėliau. Tiesa, sauja filmų Lietuvoje dar nebuvo parodyti, jų premjeros įvyko užsienio kino festivaliuose. Kokie filmai jau pasirodė, apie ką jie kalba ir ką kiti sako apie juos – šiame tekste visa tai ir pamėginsiu sudėlioti.

  1. Vaidybinis filmas „Leitis“ (rež. Andrius Bartkus)

Mindaugo karūnavimo dieną pasirodęs istoriniu epu prisistatantis filmas išdygo iškart po latviškojo „Pagonių žiedo“, todėl tikriausiai nenuostabu, kad šiedu istorinės tematikos ir praktiškai tą patį laikotarpį vaizduojantys filmai buvo tarpusavyje lyginami. Nei vienas, nei kitas pagyrų iš kritikų nesulaukė.

Apie ką filmas? XIII a. Du gana skirtingi kariai – vienas naivus, kitas patyręs (leitis Rūstenis) – leidžiasi į žvalgybą. Tada ir prasideda jų kelionė su nuotykiais.

Filmo anonsas:

Ar žiūrėti?

Aivaro Žukausko (Kinfo.lt) filmo apžvalga.

Monikos Gimbutaitės (15min.lt) filmo apžvalga.

Ingos Baranauskienės (Alkas.lt) filmo apžvalga.

Vainiaus Eivos (Buvaukine.lt) filmo apžvalga.

  1. Virtualios realybės animacinis projektas „Angelų takais“ (rež. Kristina Buožytė)

Nors Lietuvoje dar nerodytas, bet dėmesio ir teigiamų vertinimų Berlyno ir Venecijos kino festivaliuose sulaukęs virtualios realybės animacinis filmas „Angelų takais“ apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą. Skambant paties dailininko ir kompozitoriaus kurtai simfoninei muzikai prasideda pažintis su 60-imčia žymaus lietuvių menininko paveikslų.

Šis 20 minučių projektas išsiskiria savo forma – tai 360 laipsnių virtualios realybės projektas. Kaip režisierei pavyko pažaboti šią formą, bus galima įsitikinti, kai filmas bus parodytas Lietuvoje.

  1. Animacinis trumpametražis filmas šeimai „Šviesa“ (rež. Gediminas Šiaulys)

„Kino pavasaryje“ pristatytame muzikiniame „trumpuke“ animatorius G. Šiaulys atiduoda duoklę gimtajai lietuvių kalbai. Originaliai temą pristatantis filmas, tikėtina, sėkmingai galėtų tarnauti pamokose kaip mokomoji priemonė.

Šį simbolišką kūrinį, kaip teigiama, autorių sukurti įkvėpė „Literatai“, grupės „Solo ansamblis“ daina. „Tai poetinis gimtojo žodžio kelias, apimantis laikotarpį nuo 19-to amžiaus pabaigos iki Nepriklausomybės atkūrimo. Filme simboliniais vaizdiniais nupasakojamas knygnešių pasiaukojimas, trėmimų į Sibirą banga, kova už Nepriklausomybę“, pasakoja autorius.

Filmo anonsas:

  1. Dokumentinis filmas „Europos parkas. Pradžia“ (rež. Algirdas Tarvydas)

Kur jei ne Europos parke ir turėtų būti pristatytas filmas „Europos parkas. Pradžia“. Tad, akivaizdu, kad praėjusių metų gruodžio 30-ąją pristatytos dokumentikos premjera ten ir vyko. Dėmesio centre – Europos parko raida. Taip pat filme naudojami kadrai iš Nepriklausomybės atgavimo laikotarpio, pavyzdžiui, Sausio 13-osios.

Virš 100 skulptūrų turintis Europos parkas – Gintaro Karoso gyvenimo projektas, pradėtas vystyti 1991 m. Pats parko kūrėjas šį filmą pavadino „ataskaita visuomenei“.

Visą filmą galima pažiūrėti LRT mediatekoje.

  1. Dokumentinis filmas „Laiko tiltai“ (rež. Audrius Stonys, Kristina Briede)

Liepą Karlovy Varuose, A klasės kino festivalyje, įvyko A. Stonio ir latvių režisierės kurto dokumentinio filmo „Laiko tiltai“ premjera. Netrukus, rugsėjį, visų trijų Baltijos šalių prodiusuotas filmas gavo pirmąjį įvertinimą – tarptautiniame festivalyje Batumyje „Laiko tiltai“ buvo apdovanotas specialiu žiuri prizu.

Meninė dokumentinė esė arba kinematografinė poema – taip pasauliui pristatomas filmas apie žymiausius Baltijos šalių dokumentalistus ir, kaip jau užsimenama pavadinime, apie laiko tėkmę. Filmas svarbus – „Laiko tiltuose“ dėmesio skiriama septynetui poetinės dokumentikos kūrėjų, kurie užsienyje dėl politinių aplinkybių nebuvo žinomi: lietuviams Henrikui Šablevičiui ir Robertui Verbai, latviams Hercui Frankui, Ivarui Seleckiui, Uldžiui Braunui ir Aivarui Freimaniui bei estams Andresui Söötui ir Markui Soosaarui. Įdomu tai, kad iš pradžių K. Briede norėjo filmuoti patį A. Stonį, kadangi poetinės dokumentikos kūrėjų – H. Šablevičiaus ir R. Verbos – nebėra. Tačiau A. Stonys nenorėjo tapti vienu iš protagonistų, todėl pasiūlė kurti filmą kartu. Lietuvių režisieriaus žvilgsnis koncentravosi į šiuos kūrėjus, kuriuos pats pažinojo, K. Briede – latvių, o dalį apie Estijos dokumentikos kūrėjus jie ruošė kartu.

Filmo anonsas:

Ar žiūrėti?

Laurence Boyce (Cineuropa.org) filmo apžvalga.

  1. „Rūta“ (rež. Rokas Darulis, Ronaldas Buožis)

Plaukikę Rūtą Meilutytę myli visa šalis, todėl susipažinti su ja iš arčiau, rodės, norės daugelis (ar taip buvo, galima sužinoti pasižiūrėjus į Lietuvos kino teatrų statistiką). Kovą Lietuvoje pasirodžiusi dokumentika (vasarį pasirodė Arūno Matelio „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“) operatoriui Ronaldui Buožiui ir fotografui Rokui Daruliui buvo pirmoji režisūrinė patirtis. Prieš premjerą Kinfo.lt jie pasakojo, kad tokio rezultato nesitikėjo, filmą įsivaizdavo kitaip. Pavyzdžiui, Rūtos emociniai iššūkiai režisieriams nebuvo žinomi. Apie juos duetas sužinojo filmavimo metu. Už šių netikėtai iškilusių išgyvenimų jie filme ir bando „kabintis“, taip mėgindami pavaizduoti ne tą Rūtą iš TV ekrano, bet atskleisti žmogiškąją sportininkės pusę.

Filmo anonsas:

Ar žiūrėti?

Audriaus Dambrausko (Kinfo.lt) filmo apžvalga.

Ilonos Vitkauskaitės (7md.lt) filmo apžvalga.

Airidos Mėtos (Buvaukine.lt) filmo apžvalga.

Artimiausi mėnesiai nusimato „derlingi“: vyks ne tik kino festivaliai (Lenkų kino festivalis, „Nepatogus kinas“, Vaikų ir jaunimo kino festivalis, į Lotynų Ameriką kviečiantis pažvelgti „In Latino“, „Scanorama“), bet ir didžioji dauguma proginių filmų sušoko į rudenį. Yra ko laukti?

Komentarai

Su kinu aš keliauju po skirtingus kraštus, mokausi apie pasaulį ir save, atsipalaiduoju ir svajoju, pasikraunu motyvacijos, o kai reikia – jis mane guodžia, linksmina ir liūdina. Į KINFO atėjau, nes labai norėjau rašyti apie kiną. Radau daugiau nei tikėjausi.