fbpx
Kino klasika, Naujienos

Nesenstantis kinas (3): „Tampopo“– tobulo rameno paieškos

Kadrai iš filmo „Tampopo“
„Skalvijos“ kino centro archyvas

„Tampopo“ (1985) – šmaikšti absurdo komedija, kurioje pasakojama apie tobulo rameno – populiaraus japoniško makaronų patiekalo – dubenėlio paieškas. Filme kalbama ne tik apie maistą, bet ir nagrinėjami įvairūs žmogaus gyvenimo, meilės ir Japonijos kultūros aspektai.

Kiaulpienės atkaklumas

Našlė vardu Tampopo pasiryžusi tobulinti savo rameno gaminimo įgūdžius, kad paverstų savąjį restoraną sėkmingu. Pakeliui ji sutinka sunkvežimio vairuotoją Goro ir jo pagalbininką Guną, kurie tampa jos mentoriais ir padeda jai kulinarinėje kelionėje. Filmo struktūrą sudaro kelios trumpos istorijos, kurių pagrindinė tema – maistas ir jo vieta Japonijos visuomenėje. Visoje juostoje yra įvairių nuotaikingų akimirkų, parodančių skirtingus žmonių santykius su maistu, ir tai, kaip jis gali suartinti žmones.

 „Tampopo“ išvertus iš japonų kalbos reiškia „kiaulpienę“ ir simbolizuoja pagrindinės herojės atkaklumą bei ryžtą, siekiant išmokti gaminti tobulą rameną. Jos entuziazmą galima palyginti su kiaulpienės gebėjimu augti ir klestėti net ir pačiomis sudėtingomis sąlygomis. Kaip ir kiaulpienė, Tampopo yra atkakli, pasiryžusi siekti savo tikslų, kad ir su kokiomis kliūtimis susidurtų.

Kadrai iš filmo „Tampopo“
„Skalvijos“ kino centro archyvas

Populiarumo kaltininkas

1985 m. filmo pasirodymas sutapo su rameno populiarumo pakilimu visoje Japonijoje. „Tampopo“ atliko svarbų vaidmenį populiarinant šį patiekalą, todėl ramenas tapo Japonijos kultūros simboliu tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu.

Filmo vaidmuo populiarinant rameną Japonijoje ir už jos ribų turėjo ilgalaikį poveikį. Šiandien ramenas yra visame pasaulyje pripažintas ir mėgstamas patiekalas, o rameno restoranų galima rasti bet kuriame mieste.

„Tampopo“ padarė neišdildomą įtaką kulinarijos entuziastams ir virėjams. Daugelį virėjų ir restoranų savininkų įkvėpė filmo atsidavimas rameno gaminimo menui ir maisto kultūros puoselėjimas.

Kadrai iš filmo „Tampopo“
„Skalvijos“ kino centro archyvas

Ramenų vesternas

Dėl unikalaus žanrų derinio „Tampopo“ dažnai vadinamas „ramenų vesternu“. Japonų režisierius Juzo Itami garsėjo novatorišku ir satyrišku požiūriu į kino kūrimą, kuris tapo jo filmų skiriamuoju ženklu. Filme derinami klasikinio vesterno ir komedijos apie maistą elementai. Jo įtaka vėlesniems su maistu susijusiems filmams ir televizijos serialams akivaizdi dėl maisto ir maisto gaminimo, kaip meno formos, vaizdavimo kine išaukštinimo.

Filme maistas atstoja daugiajutiminę patirtį, siekiančią įtraukti ne tik regą ir garsą, bet ir žiūrovų pojūčius. Stambiu planu rodomi šnypščiantys makaronai, verdantis sultinys ir burnoje tirpstantys ingredientai suteikia pasakojimui papildomą dimensiją.

Taip pat atiduodama duoklė įvairiems filmų žanrams. Pavyzdžiui, gangsterių siužetinė linija atkartoja klasikinius Jakudzos filmus, taip dar labiau sustiprindamas keistą ir įvairialypį filmo pasakojimą.

Kadrai iš filmo „Tampopo“
„Skalvijos“ kino centro archyvas

Žmogaus ryšis su maistu

„Tampopo“ – ne tik istorija apie maisto gaminimą ir valgymą, bet ir bendros patirties, kurią jis gali sukurti, šventė. Filme nagrinėjama kultūrinė maisto reikšmė Japonijoje, tradicijų ir įgūdžių svarba kulinarijoje ir emocinis žmonių ryšys su mėgstamu maistu.

Juosta pabrėžia maisto kultūrinę reikšmę ir jo ryšį su tapatybe. Daug dėmesio skiriama kulinarinių tradicijų išsaugojimui ir glaudaus maisto ir kultūros ryšio tyrinėjimui, kas išlieka aktualu ir šiandienos žiūrovui.

Filmas sulaukė kritikų pripažinimo ir tapo kultiniu reiškiniu tiek Japonijoje, tiek tarptautiniu mastu. Dėl savo universalių temų filmą pamėgo viso pasaulio auditorija. Jį pamėgo įvairių kultūrų žiūrovai ir vis atranda naujos kino entuziastų kartos. „Tampopo“ išlieka nesenstančiu perliuku, kuris ir toliau žavi žiūrovus absurdišku pasakojimu, humoru ir unikaliu maisto bei žmonių santykių tyrinėjimu.

Filmo anonsas:

LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2023“ tekstas

LKC

Komentarai
Kinas visada buvo labai svarbi mano gyvenimo dalis. Geriausiai tai, koks kinas man patinka apibūdina Tildos Swinton citata: „Už nebalintą veidą ir nelygią eiseną. Už realistišką šeimyninę sceną. Už skausmingą žodžių pasirinkimą. Už atvirą, o galbūt ir nelaimingą pabaigą. Už nuo pėdos slystanti batą ir jį pataisantį kojos judesį. Už sudaužytą kiaušinį ir išpiltą pieną. Už neaiškaus kalbėjimo idėją. Už kino erdvę, kur niekas nevyksta, bet viskas įmanoma.“ Gavus pasiūlymą prisijungti prie KINFO šeimos nusprendžiau neatsisakyti, nes tai puiki proga ne tik daryti tai, kas miela širdžiai, bet dar ir galimybė susipažinti su bendraminčiais.