Vienuoliktoje straipsnių ciklo „Lietuviai pasaulio ekranuose“ dalyje rašėme apie Tomą Tylerį – lietuvį „Marvel“ kino visatos ištakose. Šiame straipsnyje ieškome lietuviškų pėdsakų „Marvel“ kino visatos pabaigoje.
Tiesa, rašydami apie Tomą Tylerį sukčiavome – lietuvių kilmės aktoriaus vaidinti komiksų herojai, tarp jų ir „kapitonas Marvel“, su dabartine „Marvel“ kino visata neturėjo nieko bendro. Tačiau aktorius suvaidino apskritai vieną pirmųjų superherojų kino ekranuose, taip padėdamas pagrindą ir ateities komiksų herojų nuotykiams kine. Na, o mes, kaip tikri superblogiukai, sukčiaujame toliau ir vėl skaitytojus klaidiname antraštiniu masalu.
Visų pirma – jau trisdešimt filmų, keliolika serialų ir dar galai žino kiek ko apimanti „Marvel“ kino visata, atrodo, nė nebando sustoti, tad ir apie jos pabaigą negalime kalbėti. Šiandien yra žinomos dešimties būsimų kino visatos filmų premjerų datos (tiesa, jos gali keistis), kuriami dar keli filmai, kurių premjeros datos nepaskelbtos. Kokia čia dar pabaiga? Antra – šį kartą mūsų aptariamas aktorius gerokai tolesniais saitais susijęs su Lietuva, nei minėtas Tomas Tyleris. Tad apie ką čia mes?
Ogi apie patį Geležinį žmogų (Iron man), multimilijardierių pramonininką Tonį Starką, tiksliau, apie jį „Marvel“ kino visatos filmuose suvaidinusį aktorių, viso labo tik multimilijonierių Robertą Downey Jaunesnįjį (Robert Downey Jr.). Pasirodo, jog žydų kilmės aktoriaus promočiutė Augusta (arba Gittel) Goldberg 1892-aisiais kartu su mama ir dviem jaunesniais savo broliais į JAV atvyko iš nedidelio pietų Lietuvos miesto – Prienų. XIX a. pabaigoje daugiau nei pusę Prienų gyventojų sudarė žydai, o Goldbergų giminė tarp jų garsėjo kaip alaus bravoro mieste steigėjai.
Kaip ir kiti tuometinės Rusijos imperijos žydai, už Atlanto Goldbergai traukė, matyt, ieškodami teisingesnio ir geresnio gyvenimo. Nepraėjus nė metams po atvykimo į JAV A. Godlberg mama mirė nuo tuberkuliozės. Dvidešimtmetei Augustai, veikiausiai, teko rūpintis be mamos likusiais jaunesniais broliais.
1897-aisias moteris ištekėjo už turtingo stiklo pirklio – Josepho Elias. Šis taip pat buvo kilęs iš Lietuvos, tik ne iš Prienų, bet iš Jonavos. Pora susilaukė penkių vaikų, o vieną jų pavadino Robertu. Robertas vieną savo sūnų taip pat pavadino Robertu, o šis tokį patį vardą davė ir savo sūnui – 1965-aisiais gimusiam Robertui Downey Jaunesniajam.
Apie savo giminės šaknis Lietuvoje nei R. D. Jaunesnysis, nei jo tėvas Robertas Downey Vyresnysis (Robert Downey Sr., 1936–2021) konkrečių detalių nežinojo. Tik tiek, jog jie buvo atvykę kažkur iš Rytų Europos – Rusijos imperijos. Giminės praeitį jiems, panašiai kaip ir mūsų aprašytam Erkiulio Puaro veidui – aktoriui Davidui Suchet, rekonstruoti padėjo TV projektai.
Tėvas ir sūnus 2012-aisiais sudalyvavo pirmajame lig šiol rodomos JAV televizijos laidos „Surask savo šaknis“ („Finding Your Roots“, 2012-) sezone. Čia laidos komanda ištyrė ir papasakojo tiek apie Goldbergus iš miesto „Pren“, tiek apie kitas giminės šakas. Apie Prienuose gyvenusius aktoriaus protėvius, jų gimines daug informacijos vėliau surinko miesto gyventojų istorijas tyrusi Janina Leonavičienė-Paplauskaitė. Norinčius sužinoti plačiau kviečiu skaityti jos įrašus internete. Na, o mes eikime prie kino.
Prieš pradėdami kalbėti apie aktoriaus R. D. Jaunesniojo karjerą kine, turime sustoti prie jo tėvo – Roberto Downey Vyresniojo, mat jis taip pat paliko ryškų pėdsaką JAV kino istorijoje. Gimęs R. D. Vyresnysis dar turėjo savo tėvo pavardę, buvo – Robertas Johnas Elias Jaunesnysis. Šiandien visuotinai žinomą Downey pavardę jis pasirinko tuomet, kai būdamas nepilnametis užsirašė savanoriu į JAV armiją. Paties teigimu, manė, jog žydiška pavardė apsunkins laiką armijoje, todėl pakeitė ją į savo patėvio. Panašu, jog R. D. Vyresniojo laikas armijoje nuo to netapo lengvesnis, kaip prisimena – didesnį tarnybos laiką praleido už įvairias nuobaudas sėdėdamas kariškame kalėjime. Tai nestebina pažvelgus į vėlesnę Roberto Vyresniojo karjerą kine.
Nuo 7-ojo dešimtmečio pradžios buvęs kareivis aktyviai įsitraukė į gimtojo Niujorko avangardinio kino pasaulį. Pats rašė scenarijus, režisavo, filmavo, prodiusavo, dažnai ir vaidino nedidelio biudžeto filmuose. Pasitelkęs absurdiškas situacijas, satyrą ir ironiją nuosekliai kritikavo, laužė tiek komercinio kino, tiek vyraujančias visuomenės normas ir standartus. R. D. Vyresnysis – vadovėlinis kontrkultūros apibrėžimo kine pavyzdys. Autoritetai jam nerūpėjo kariuomenėje, baisiai nerūpėjo ir ekrane.
Nedidukai, mažai kainavę ir mažai kinuose uždirbę R. D. Vyresniojo filmai netruko tapti žinomais tarp alternatyvaus kino mėgėjų, vertinami jie ir šiandien. Tarp pirmųjų R. D. Vyresniojo palaikytojų buvo ir mums puikiai pažįstamas Niujorko kino avangardistas Jonas Mekas.
„Babo 73 yra nenušlifuotas filmas. Jis yra prastai nufilmuotas, jo garsas prastai įrašytas, juosta – prastai sumontuota. Filme yra daug scenų, kurios neveikia. Bet čia taip pat yra scenų, kurios yra kone genialios. Nepaisant savo šiurkštumo, nesėkmių ir klaidų, Babo 73 yra unikalus, stipriai sukrečiantis filmas“, – 1964-aisiais apie vieną ankstyvųjų R. D. Vyresniojo filmų rašė J. Mekas savo skiltyje žurnale „Village Voice“.
„Nutrintos alkūnės yra labai geras filmas. Nutrintos alkūnės yra juokingiausias filmas, kurį aš mačiau per daugelį metų. Aš manau, jog Nutrintos alkūnės yra ne ką blogesnis nei viskas, ką padarė prancūzų naujoji banga (lai ilsisi ji ramybėje)“, – po kelerių metų jis teigė apie filmą „Nutrintos alkūnės“ (Chafed Elbows, rež. Robert Downey Sr., 1966) tame pačiame žurnale.
Mekas neslėpė savo susižavėjimo R. D. Vyresniuoju, vadino jį naujuoju kino Lenny Bruce‘u. Pagal 1966 m. mirusį populiarų JAV „stand-up“ komiką, satyriką ir visuomenės kritiką, nevengusį savo pasirodymuose ir vulgarių, ar tais laikai šventvagiškais laikytų pasisakymų. Neabejotina, jog du Niujorko avangardinio kino kūrėjai ne kartą buvo susitikę ir gyvai.
Ryškiausias ir šiandien geriausiai žinomas iš ankstyvųjų R. D. Vyresniojo filmų – „Putnis Svopas“ (Putney Swope, rež. Robert Downey Sr., 1969). Pilnametražis filmas pasakojo absurdišką istoriją apie vieną reklamos firmą. Netikėtai mirus jos valdybos pirmininkui kiti valdybos nariai renka jo įpėdinį. Nenorėdami sumažinti savo laimėjimo šansų, visi valdybos nariai balsuoja už vieną narį, kuris jų nuomone tikrai neturi jokių šansų laimėti. Tai – vienintelis afroamerikietis firmos valdyboje – Putnis Svopas (akt. Arnold Johnson). Valdžią užėmęs afroamerikietis netrukus firmoje imasi radikalių permainų, kurios pašiurpina visus baltuosius piniguočius ir sukelia daugybę juokingų situacijų.
Revoliuciją kino ekrane rodęs filmas atspindėjo gyvenimą – jis pasirodė praėjus vos metams po Martino Lutherio Kingo nužudymo, kai revoliucijos debesys tvenkėsi pačioje JAV visuomenėje. R. D. Vyresniojo kino absurdas neretai buvo pastatytas ant rimto, aktualus socialinės kritikos pagrindo. Šiandien mažo biudžeto filmas „Putnis Svopas“ yra saugomas JAV Kongreso bibliotekoje kaip „reikšmingas kultūriškai, istoriškai ar estetiškai“.
Nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio R. D. Vyresnysis ėmėsi didesnio biudžeto filmų. Jo vardą vis dažniau buvo galima rasti konvencinių kino ir televizijos projektų titruose. Yra atlikęs nemažai antraplanių vaidmenų žymiuose Holivudo filmuose. Tačiau, be kelių išimčių, paties režisuotuose filmuose vertino laisvę – vengė didžiųjų studijų, platino juos per nepriklausomus platintojus.
Dažnai į R. D. Vyresniojo kino projektus buvo įtraukiami ir šeimos nariai. Režisieriaus filmuose vaidino ne tik pirmoji žmona Elsie Ann Ford, bet ir jų vaikai – vyresnioji dukra Allyson bei jaunėlis sūnus Robertas. Pastarasis, būdamas vos penkerių, tėvo filme „Aptvaras“ (Pound, rež. Robert Downey Sr., 1970) ir debiutavo kaip aktorius. Teigiama, jog vos pamačiusi berniuką filmavimo aikštelėje visa filmo kūrybinė grupė suprato – jis gimęs būti aktoriumi. Iš viso, 1970–1997 metais, R. D. Jaunesnysis suvaidino aštuoniuose savo tėvo režisuotuose filmuose.
Nuo mažens talentingai muzikavęs, šokęs ir vaidinęs R. D. Jaunesnysis sėkmingai įsitraukė į Holivudo kino aktorių gyvenimą. Pasaulinę šlovę aktorius pasiekė suvaidinęs kitą aktorių – nebyliojo kino grandą Charlie Chapliną filme „Čaplinas“ (Chaplin, rež. Richard Attenborough, 1992). Už šį vaidmenį aktorius buvo nominuotas „Oskarui“ pagrindinio aktoriaus kategorijoje, tačiau nusileido Alui Pacino, kuris gavo apdovanojimą už vaidmenį filme „Moters kvapas“ (Scent of a Woman, rež. Martin Brest, 1992). Žinoma, jog jauno aktoriaus karjerai gelbėjo ankstyvas įsitraukimas į kino industriją, jos pažinimas iš vidaus, tėvų ryšiai. Tačiau iš vaikystės aktorius paveldėjo ir daug tamsių demonų.
R. D. Jaunesnysis augo bohemiškoje aplinkoje, kurioje netrūko alkoholio ir narkotikų. R. D. Vyresnysis kurį laiką buvo įnikęs marihuaną ir kokainą. Dar būdamas mažametis su narkotikais susipažino ir jo sūnus. Propaguodamas visišką laisvę, tėvas paprasčiausiai narkotikais su juo dalinosi – veiksmas, dėl kurio jis ne kartą prisipažino gailėjęsis. R. D. Jaunesniojo teigimu priklausomas nuo narkotikų jis tapo būdamas vos aštuonerių. Aktoriui sulaukus šlovės, kritikų pripažinimo, vis daugiau kvietimų vaidinti ir vis riebesnių čekių už atliktus vaidmenis priklausomybės pradėjo kišti jam koją.
Tarp 1996 ir 2000 metų R. D. Jaunesnysis buvo ne kartą sulaikytas už narkotikų laikymą ir kitus nusižengimus. Bandymai atsikratyti priklausomybės buvo nesėkmingi. Aktorius buvo nevaldomas – vieną kartą apsvaigęs įsilaužė į kaimyno namus ir buvo rastas miegantis jo vaikų lovoje, matyt, apsvaigęs sumaišė pastatus.
Narkomaną aktorių paliko žmona, aktorė ir dainininkė Deborah Falconer, su kuria susituokė 1992-aisiais, kartu ji pasiėmė ir sūnų. Dėl neprognozuojamų poelgių ne kartą žlugo ir projektai, kuriuose aktorius turėjo dalyvauti, kino industrijoje jis pradėtas laikytas nepatikimu, draudimo kompanijos atsisakė jį drausti, tad ir vaidmenų pasiūlymų ėmė mažėti.
Iš duobės padėjo išlipti draugai. Melas Gibsonas, su kuriuo R. D. Jaunesnysis susidraugavo kartu vaidinant filme „Air America“ (rež. Rogger Spottiswoode, 1990), sutiko savais pinigais padengti aktoriaus draudimą, kas jam leido grįžti į didžiuosius ekranus su filmu „Dainuojantis detektyvas“ (The Singing Detective, rež. Keith Gordon, 2003). R. D. Jaunesnysis vėliau atsilygino Gibsonui – pirmasis užtarė aktorių po to, kai jis 2006-aisiais buvo pagautas girtas už vairo ir prisikalbėjo įvairiausių antisemitinių šlykštybių. „Sveikas atvykęs į klubą“, – sakė jis savo bičiuliui.
2003-aisiais taip pat suvaidino psichologiniame trileryje „Gotika“ (Gothika, rež. Mathieu Kassovitz, 2003). Su aktoriumi sudaryta sutartis numatė, jog kone pusė jo honoraro bus išmokėta tik tuomet, kai filmas bus baigtas – tuo atveju, jei aktorius vėl nutrūktų nuo grandinės. Panašūs sutarčių sąlygų punktai buvo dažni aktoriaus kontraktuose per visą likusį dešimtmetį. Tačiau jų nebeprireikė. Aktoriaus teigimu, nuo 2003-ųjų jis yra oficialiai nepriklausomas nuo narkotikų. Ištrūkti iš priklausomybės liūno padėjo ir nauja meilė – žmona Susan Levin, prodiuserio asistentė, kurią sutiko „Gotikos“ filmavimo aikštelėje. Kartu gyvena ir šiandien – turi sūnų ir dukrą (nė vieno nepavadino Robertu…).
Naujas, jau kosmines populiarumo viršūnes aktorius pasiekė po to, kai 2008-aisiais suvaidino „Marvel“ komiksų herojų – Tonį Starką filme „Geležinis žmogus“ (Iron man, rež. Jon Favreau, 2008). Kaip teigė filmo režisierius – R. D. Jaunesnysis nebuvo pirmasis jo pasirinkimas, tačiau atlikus testus, jis įsitikino, jog tai yra geriausias pasirinkimas. Ekscentriškam vakarėlių liūtui, turtuoliui Toniui Starkui suvaidinti R. D. Jaunesnysis turėjo nemažai gyvenimiškos patirties.
Filmas „Geležinis žmogus“ ir pradėjo šiandien milžiniškas proporcijas pasiekusią „Marvel“ komiksų kino visatą. Iš viso aktorius pasirodė dešimtyje šios visatos filmų, o vaidmenys juose kurį laiką jį iškėlė į brangiausiai apmokamų pasaulio aktorių viršūnę.
„Marvel“ kino visatos filmai sudaro didžiąją dalį aktoriaus vaidmenų per pastaruosius 15 metų. 2019-aisias aktorius paskelbė, jog daugiau juose nebevaidins. Tačiau darbo jam tikrai netruks, jau dirbdamas su „Marvel“ kino visata jis pasirodė sėkmingoje komedijoje „Griaustinis Tropikuose“ (Thropic Thunder, rež. Ben Stiler, 2008), sukūrė pagrindinį vaidmenį dviejuose režisieriaus Guy Ritchie filmuose apie detektyvo Šerloko Holmso nuotykius (2009 ir 2011).
Ateityje laukia istorinis filmas apie JAV atominės bombos projektą „Openheimeris“ (Oppenheimer, rež. Christopher Nolan, planuojama 2023). Veikiausiai galime tikėtis, jog bus grįžta ir prie dėl COVID-19 pandemijos atidėtų naujų Šerloko Holmso nuotykių. 2022-ųjų lapkritį „Netflix“ platformoje taip pat pasirodė R. D. Jaunesniojo prodiusuotas dokumentinis filmas „Vyresnysis“ (Sr., rež. Chris Smith, 2022). Filme pasakojama apie neseniai mirusio R. D. Vyresniojo karjerą kine bei jo santykį su sūnumi.
Pabaigai – linksmos prognozės. Kai 2004-aisiais televizijos projekte savo giminės šaknų ieškojo aktorius Davidas Suchet, kartu su filmavimo komanda jis atvyko į Lietuvą. 2012-aisiais panašiame projekte dalyvavęs R. D. Jaunesnysis to nepadarė. Tačiau laidos vedėjui paklausus, ar apie savo gimines iš Prienų sužinojęs aktorius norėtų aplankyti Lietuvą, šis nedvejodamas atsakė – „Taip, dabar jau noriu!“. Gal dabar, kai aktorius jau baigė intensyvų darbą „Marvel“ kino visatoje ir kai pasaulinė pandemija apraminta, jis suras tam laiko?
LKC finansuojamo projekto „Lietuviško kino sklaida internetinėje erdvėje 2022“ tekstas
